Birželio 7-13 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 72 eurus už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina didėjo 16 proc. iki 71,3 euro, o Latvijoje padidėjo 15 proc. iki 71,8 euro už MWh.

Praėjusį trečiadienį rytinio piko metu Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse fiksuota didžiausia elektros valandinė kaina šiais metais – 255 eurai už MWh.

„Litgrid“ teigimu, praėjusią savaitę vėjo generacija Baltijos šalyse augo daugiau nei dvigubai, tačiau tai nepadėjo sumažinti kainų, kurios kilo visame regione.

Lietuvoje kainų augimui įtakos turėjo riboti elektros pralaidumai iš Švedijos – dėl planinių elektrinių priežiūros darbų pralaidumai iš Švedijos pietinės zonos į Lietuvą vis dar buvo sumažėję iki 350 MW.

Tarp kainas auginusių priežasčių buvo ir sumenkęs srautas iš Latvijos bei atliekami planiniai „Estlink 1“ jungties remontai, kai pralaidumai tarp Suomijos ir Estijos buvo sumažinti nuo 1016 MW iki 658 MW.

„Įprastai „NordBalt“ ir „Estlink“ jungtyse dominuoja importo srautai iš Šiaurės šalių prekybos zonos, kurie leidžia turėti žemesnes elektros kainas visame Baltijos jūros regione. Sumažėję importo pajėgumai lėmė įtemptą situaciją, kai pučiant permainingam vėjui reikėjo papildomų pajėgumų visam elektros poreikiui padengti“, – pranešime sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo nuo 219 iki 222 gigavatvalandžių (GWh). Elektros gamyba didėjo 32 proc. iki 82 GWh.

Vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros suvartojimo. Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 67 proc. Lietuvoje generuotos elektros, vėjo jėgainės – 15 proc., hidroelektrinės – 8 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 5 proc. elektros.

Gamyba šalies hidroelektrinėse per savaitę sumažėjo 68 proc., vėjo jėgainėse augo 79 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys didėjo 133 proc., o kitų elektrinių gamyba mažėjo 43 proc.