Naudotų savo elektrą

Patalpų nuoma Panevėžyje užsiimančios įmonės savininkas V. Vaitkevičius prieš keletą metų ant komercinio pastato stogo įrengė 30 kW saulės elektrinę ir jos pagamintą elektrą parduoda valstybei.
Dabar verslininkas nusiteikęs saulės elektrinę pasistatyti ir savo sodyboje Panevėžio rajone tiesiog ūkio reikmėms. V. Vaitkevičius apskaičiavo, kad šeimos poreikiams patenkinti užtektų 8–9 kW galios. Įvertinęs, kad poreikis ateityje gali išaugti, APVA jis pateikė paraišką gauti subsidiją 10 kW elektrinei įrengti.

Verslininkas skaičiuoja, kad tokią įrengti kartu su dokumentų tvarkymu kainuos 7700 eurų. Dalį šios sumos – apie 4400 Eur – V. Vaitkevičius dengtų iš savo kišenės, o likusią dalį tikėjosi gauti kaip paramą iš valstybės.

„Tokių investicijų atsiperkamumas priklausys nuo mūsų elektros suvartojimo – kuo daugiau jos naudosime, tuo greičiau atsipirks. Tam ir įsirengėme namuose šilumos siurblį oras-vanduo, įskaičiavome ir elektromobilio pakrovimą. Investicijos į 10 kW saulės elektrinę mūsų šeimai per 5–7 metus tikrai atsipirktų“, – suskaičiavo V. Vaitkevičius.

Liko rezerve

Balandį startavus paraiškų teikimui saulės elektrinėms įsirengti, panevėžietis pačią pirmą dieną APVA pateikė prašymą maždaug 3300 eurų subsidijai gauti.

Verslininkas labai nustebo praėjusią savaitę sulaukęs agentūros atsakymo, kad jo paraiška įtraukta į rezervinių sąrašą.

Jo kolega, planuojantis statyti mažesnės galios elektrinę, jau džiaugiasi gautąja subsidija, nors paraišką pateikė dvidešimčia dienų vėliau.

„Anksčiau, maždaug prieš penkerius metus, galiojo tvarka, kad jei namas nėra priduotas daugiau nei penkerius metus, negalima gauti subsidijų nei katilams, nei saulės energetikai. Bet prieš keletą metų ta riba panaikinta. Tą išsiaiškinęs kolega baigiantis balandžiui irgi užpildė paraišką 7 kW galios saulės elektrinei įsirengti. Jis jau gavo subsidiją, o aš tapau rezervininku“, – paradoksas stebina V. Vaitkevičių.

Susirūpinęs verslininkas pasakoja paskambinęs į APVA teirautis, kuo bloga jo paraiška. Ir dar labiau suglumo išgirdęs atsakymą.

„Net įsižeidžiau, kai agentūros specialistas pareiškė, kad kas prašė subsidijos 10 kW saulės elektrinėms, niekas negavo. Gal šitaip padaryta dėl to, kad finansuojant 3,5 ar 7 kW galių elektrines subsidijas gautų daugiau žmonių ir bus didesnis būrys patenkintų?“ – svarsto panevėžietis.

Verslininkas tvirtina prieš pildydamas paraišką domėjęsis balų sistema ir niekur neišskaitė, kad pirmumas bus teikiamas mažesnės galios elektrinių prašytojams.

„Balų sistemą perskaičiau, kiek už ką skiriama balų, ir tikrai nemačiau problemos, dėl ko turėčiau negauti subsidijos. Teikdamas paraišką niekur neaptikau, kad kuo mažesnės galios prašai, tuo daugiau gauni vertinimo balų ir didėja tikimybė sulaukti finansavimo“, – pasipiktino V. Vaitkevičius, jau suplanavęs elektrinės įrengimo darbus.

Jaučiasi apgautas

Jei prašymas būtų buvęs patenkintas, verslininko sodyboje jau po savaitės ar vėliausiai poros būtų prasidėję suplanuoti įrengimo darbai ir jau po pusantro mėnesio galėtų naudoti elektrą, pagamintą iš saulės energijos. V. Vaitkevičius planavo vasarą pasistatęs elektrinę iki šildymo sezono pradžios sukaupti rezervą savo elektros – pagamintą jos perteklių patiekti į tinklą, o vėliau per metus tą elektrą atsiimti iš tinklo, sumokant pasinaudojimo tinklu mokestį. Nors toks elektros „pasaugojimas“ irgi brangsta, visgi pigesnis nei iš tinklo perkama elektra.

„Vasarą elektros reikia mažiau, susidarytų jos rezervas, o nuo lapkričio iki sausio, kai saulės elektrinė gamintų mažai, atsiimčiau iš ESO, ką būčiau davęs pasaugoti. Dabar tas planas griūna – negavus subsidijos, prarandamas saulėčiausias laikas, kai elektros būtų pagaminama daugiausia“, – sako V. Vaitkevičius.

Verslininkas sako jaučiasi apgautas. Jei būtų žinojęs, kad paraiškoje nurodyta elektrinės galia taps kliuviniu, būtų prašęs finansavimo mažesnei.

„Nesuprantu, kodėl sukuriama kažkokia balų sistema, kuri be ekspertų nėra tokia jau suprantama. Jei būčiau žinojęs, kad kils tokių problemų dėl 10 kW galios elektrinės, būčiau prašęs mažesnei. Jau buvau suplanavęs šįmet statybas ir dabar būčiau judėjęs į priekį“, – apmaudą lieja V. Vaitkevičius.

Iš APVA gautame atsakyme nurodyta, kad jo paraiška įtraukta į rezervinį sąrašą ir galioja šešis mėnesius. Jei per tiek laiko Energetikos ministerija nespės skirti papildomo finansavimo, panevėžiečiui teks laimę bandyti kitais metais.

„Ar čia ne apgavystė? Dabar APVA pažadėjo, kad šį mėnesį greičiausiai bus duota pinigų į rezervą įtrauktoms paraiškoms, bet garantijos nėra“, – nuogąstauja V. Vaitkevičius.

Baisiausia nestabilumas

Anot jo, tai ne pirmas kartas, kai valstybė pakeičia žaidimo taisykles. Ant savo komercinio pastato įrengdamas 30 kW galios saulės elektrinę, verslininkas skaičiavo valstybei elektrą parduosiantis pagal to meto supirkimo kainą – 52 centus už 1 kWh, tačiau dabar tegauna apie 20 centų.

„Teisės aktų nestabilumas yra baisus dalykas. Sodyboje norėjau statyti elektrinę dar prieš 5 metus, bet tada subsidijos buvo skiriamos eilės tvarka – kas pirmesnis, tas buvo gudresnis. Dabartinėje situacijoje sugalvota balų sistema, bet ir iš to kol kas nieko nepešiau“, – konstatuoja verslininkas.

Nors ir atsiradus painiavai, V. Vaitkevičius sako vis tiek esantis už žaliąsias idėjas ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Panevėžietis juokiasi, jog prieš porą dešimtmečių dar būdamas paaugliu pasvajodavo, jog kada nors gatvėmis važinės ne benzinu, o elektra varomi automobiliai.

Šiuo metu verslininkas planuoja ir dar vienos 30 kW saulės elektrinės statybas ant savo komercinio pastato stogo. Anot jo, viena tokia elektrinė, pagal praktinius duomenis, per metus pagamina 29 tūkst. kWh elektros energijos, o jo pastate per mėnesį suvartojama apie 14 tūkst. kWh.

Skirs papildomą finansavimą

APVA komunikacijos specialistės Austėjos Jonaitytės atsiųstame paaiškinime teigiama, jog agentūra, vertindama gautas paraiškas, vadovaujasi finansavimo sąlygų apraše numatytais prioritetiniais atrankos kriterijais, už kuriuos yra skiriami balai. Tarp tokių kriterijų – ir planuojamos elektrinės galia.

„Aukštesnis balas skiriamas projektams, kuriais bus įdiegtos iki 5 kW galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančios technologijos, skirtos elektros energijos gamybai. Žemesnis balas skiriamas projektams, kuriais bus įdiegtos didesnės kaip 5 kW, bet ne daugiau kaip 10 kW galios atsinaujinančių išteklių energiją naudojančios technologijos, skirtos elektros energijos gamybai“, – teigiama agentūros pateiktuose atsakymuose.

Pasak A. Jonaitytės, paraiškų atrankos būdas yra konkursinis, todėl paraiškos pateikimo laikas balų skaičiavimui įtakos neturi.

Anot agentūros atstovės, susidomėjimas šia parama buvo labai didelis. Šiuo metu paramą jau yra užsitikrinę 1550 pareiškėjai, dar 2500 yra įtraukti į rezervinį sąrašą ir parama jiems bus skirta po to, kai bus paskirtos papildomos lėšos. Tam Energetikos ministerija numačiusi papildomą 2,4 mln. finansavimą.

„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į didžiulį gautą paraiškų skaičių. Iš viso teigiamai įvertinta buvo apie 4050 paraiškų, o prašoma paramos suma siekia 11 mln. eurų“, – teigia A. Jonaitytė.
Planuojama, kad papildomos lėšos gali būti skirtos maždaug per mėnesį.