„Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai, tad primenu, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą“, – antrojoje savo metinėje kalboje Seime antradienį sakė G. Nausėda.
„Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – ragino jis.
Prezidentas atkreipė dėmesį į siūlymą spartinti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa ir būtinybę jau 2023 metais atlikti izoliuotą Baltijos šalių elektros energijos sistemos darbo bandymą.
„Šiandien neturime kito pasirinkimo kaip tik toliau stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę“, – pabrėžė šalies vadovas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad dabartinė Talino ir Rygos vienašališkai patvirtinta trišalė prekybos elektra su Rusija metodika ne tik leidžia patekti į Baltijos šalių rinką Astravo elektrai, bet ir sukelia elektros kainas Lietuvoje.
Lietuvos elektros sistemos perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis praėjusią savaitę interviu BNS sakė, kad Lietuva už Baltarusijoje pagamintą elektrą šiemet jau sumokėjo 16 mln. eurų.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) planuoja pirmoje birželio pusėje baigti tyrimą dėl metodikos, pastaroji yra apskųsta ir Europos Komisijai (EK).
Energetikos ministerija skelbė, kad Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos su Rusija metodika Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus. Lietuva, tarpininkaujant EK, siekia naujos metodikos.