„NordPool“ biržos savaitinė kaina mažėjo 14 proc., iki 43,74 euro už MWh.
„Elektros kainos mažėjimui Baltijos valstybėse didžiausią įtaką darė kritusios kainos Šiaurės šalyse, taip pat 62 proc. išaugęs energijos srautas iš Suomijos, 49 proc. sumažėjęs iš Švedijos (SE4) ir 30 proc. sumenkęs energijos kiekis iš Rusijos“, – pranešime sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Pagrindinis elektros kainą sąlygojantis veiksnys Šiaurės šalyse buvo šiltėjantys orai, taip pat šventinės dienos kai kuriose regiono šalyse, didelis Šiaurės šalyse pagamintos hidroenergijos kiekis. 33 proc. mažėjo ir vėjo energijos gamyba.
Šiaurės šalių atominėse elektrinėse tebesitęsiant kasmetiniams priežiūros darbams, bendri atominiai pajėgumai praėjusią savaitę siekė 87 proc.
Gegužės 10–16 dienomis bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse mažėjo 8 proc., iki 466 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 7 proc., iki 208 GWh, Latvijoje – 3 proc., iki 128 GWh, Estijoje jis krito 12 proc., iki 130 GWh.
Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę mažėjo 5 proc. ir siekė 261 GWh. Lietuvoje gamyba mažėjo 10 proc. ir siekė 72 GWh. Estijoje elektros energijos pagaminta net 26 proc. mažiau, t. y. 63 GWh. Latvijoje vienintelėje iš Baltijos šalių šis rodiklis augo 15 proc., iki 126 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 56 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 34 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvijoje – 99 proc., o Estijoje – 48 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
