Vidutinė „Nord Pool“ elektros energijos biržos kaina balandį, palyginti su kovu, augo 11 proc. ir siekė 37,86 euro už MWh.
Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo -1,41 euro už MWh iki 125,00 eurų už MWh.
„Elektros energijos kainas balandį paveikė 14 proc., palyginti su kovu, sumažėję vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai. Elektros energijos kainų dinamikai Baltijos šalyse įtaką darė ir energijos kainų pokyčiai kaimyninėse šalyse. Energijos srautai iš Rusijos buvo 34 proc. mažesni, iš Švedijos SE4 zonos – 11 proc. mažesni, o tai paveikė elektros energijos kainą Lietuvos prekybos zonoje, kuri balandį buvo didžiausia Baltijos šalyse“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
„Nord Pool“ regione balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, elektros energijos paklausa buvo 5 proc. didesnė, o palyginti su šių metų kovu, – 12 proc. mažesnė. Nors oras praėjusį mėnesį buvo nevienodas, vandens rezervuarų užpildymas Šiaurės šalyse 9 proc. viršijo ilgalaikę normą. Hidroenergijos gamyba buvo 5 proc. mažesnė nei kovą.
Šių metų balandį elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse buvo 4 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus: iš viso suvartota 2147 gigavatvalandžiai (GWh).
Elektros gamyba Baltijos šalyse balandį sumažėjo 3 proc., iki 1 353 GWh. Lietuvoje gamybos apimtys sumažėjo 3 proc., iki 367 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys kartu pagamino 63 proc. visos jų suvartotos elektros energijos. Lietuva pasigamino 39 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Prie 30 proc. išaugusios, palyginti su kovu, elektros energijos gamybos „Latvenergo“ hidroelektrinėse, kur buvo pagaminta 503 GWh, prisidėjo balandžio vandens srauto lygis į Dauguvą. Palyginti su praėjusių metų balandžiu, šiemet HES gamybiniai pajėgumai buvo 1,5 karto didesni.
Tuo pačiu metu „Latvenergo TEC“ buvo pagaminta 39 GWh elektros energijos, o tai yra 86 proc. mažiau, palyginti su kovu, ir 27 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų balandžiu.
