Tai daugiausiai per vieną ketvirtį suvartotas elektros kiekis per pastarąjį dešimtmetį, teigia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak jos, tokie rodikliai sietini ne tik su šaltesniais šių metų žiemos orais, bet ir atsigaunančia šalies ekonomika.
„Suvartojimas didėjo beveik visose srityse, ypač pozityviai nuteikia tai, kad ir pramonėje vartojimas didėjo 2,7 proc. Paslaugų sektoriuje pirmąjį ketvirtį vartojimas buvo mažesnis“, – pranešime sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.
Pramonės elektros suvartojimas palyginamuoju laikotarpiu didėjo 2,7 proc., iki 1121,3 GWh, paslaugų ir kitų vartotojų – sumažėjo 0,9 proc. iki 913,5 GWh, o gyventojų – išaugo 26,5 proc. iki 913,2 GWh.
„Žvelgiant į elektros suvartojimo rodiklius, akivaizdžiai matome nebūdingai šaltos žiemos ir tebesitęsiančio karantino pasekmes – gyventojai didžiąją laiko dalį praleido namuose, šildytis teko daugiau, tad jų elektros energijos suvartojimas išaugo daugiau nei ketvirtadaliu“, – sako D. Matelionis.
Bendras elektros poreikis (tai yra, galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija) sausį-kovą siekė 3620 GWh – 5,1 proc. daugiau nei prieš metus.
Pirmąjį ketvirtį Lietuvoje pagaminta apie 1193,7 GWh elektros energijos. Tai 1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pusę bendros gamybos sudarė atsinaujinančių išteklių elektrinės, kurių gamyba buvo 602,4 GWh – 22,8 proc. mažiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį.
Ryškus augimas užfiksuotas šiluminių elektrinių gamybos rodikliuose, kurie padidėjo 77,5 proc. iki 413,1 GWh. Vėjo elektrinės pagamino 35,6 proc. mažiau elektros, o hidroelektrinės ir hidroakumuliacinės elektrinės – atitinkamai, 9,7 ir 7,4 proc. mažiau. Kitų atsinaujinančių išteklių elektrinėse gamyba išaugo 11,8 proc.
„Palyginamuoju laikotarpiu vėjo elektrinių įrengtoji galia nesikeitė, tačiau turėjome šaltesnę nei įprastą žiemą. Taigi, vėjo elektrinių sugeneruotos elektros energijos kiekio pokytį tiesiogiai lėmė oro sąlygos“, – sako D. Matelionis.
Per ketvirtį į Lietuvą importuota 3156,6 GWh elektros energijos – 0,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais. Daugiausia elektros importuota iš Latvijos ir Švedijos.
Palyginti su 2020 metų pirmuoju ketvirčiu, importas iš Rusijos (Kaliningrado srities) sumažėjo 28,5 proc. iki 613 GWh, iš Švedijos – 30,8 proc. iki 946,7 GWh, iš Baltarusijos – 100 proc. Iš Latvijos importas išaugo 158,5 proc. iki 1370,4 GWh, iš Lenkijos – 22,7 proc. iki 154,4 GWh, o iš Estijos – 79,5 proc. iki 71,8 GWh.
Pirmojo 2021 metų ketvirčio eksporto rodiklis nukrito 22,1 proc. iki 730,3 GWh. Tai daugiausia nulėmė 75 proc. smukęs eksportas į Latviją.
Pasak „Litgrid“ pastarąjį pokytį galima sieti su tuo, kad pernai lapkritį buvo atidarytas importo pjūvis tarp Latvijos ir Rusijos. Iki Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo visas Baltijos šalių importas iš Baltarusijos vyko į Lietuvą.
Po Astravo AE starto, panaikinus importo iš Baltarusijos galimybę į Lietuvą, elektra iš Rusijos į Lietuvą importuojama per Latviją. To pasekmė – sumažėjęs komercinis eksportas į Latviją.
Per pirmus tris mėnesius daugiausia elektros eksportuota į Lenkiją – 486,8 GWh arba 30,9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.