Gegužės 3 – 9 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 8 proc., iki 53,2 euro už megavatvalandę (MWh).

„Praėjusią savaitę pasibaigus planiniam Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontui ir pakilus vėjo generacijai, stebėjome, kaip trečdaliu išaugęs importo srautas iš Skandinavijos lėmė kainų mažėjimą visame Baltijos regione. Nemažą įtaką kritimui darė ir Lietuvoje stipriai išaugusi vėjo generacija, kuri padengė beveik pusę visos šalies elektros energijos poreikio. (...) Sumažėjusį eksporto srautą iš Lietuvos į Lenkiją lėmė praėjusios savaitės pradžioje pradėti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ priežiūros darbai, kurie tęsis iki gegužės pabaigos“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo iki 228 gigavatvalandžių (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 4 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 84 GWh elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 44 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 8 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 4 proc., gamyba vėjo jėgainėse didėjo 76 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 49 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 3 proc.

Pagal importo–eksporto santykį, 66 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 7 proc. 10 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 39 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija elektros energijos importuota nebuvo.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 81 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 0 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją – 1 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 99 proc.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 0 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 56 proc., o Švedijos kryptimi – 5 proc.