„Visas pasaulis juda šia (žaliųjų technologijų) kryptimi, todėl ilgalaikėje perspektyvoje skalūnai neturi ateities, - sakė premjerė. – Reikia sąžiningai pažvelgti žmonėms į akis ir pasakyti, kad ateityje skalūnų gavybos sektorius nedirbs“.

Dauguma Estijos skalūnų pramonės įmonių yra Rytų Viru apskrityje šalies rytuose, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai. K. Kallas pridūrė, kad gegužės 30 d. lankysis šiame regione ir susitiks su vietos gyventojais.

2019 metais Estijos vyriausybė pritarė Europos Sąjungos tikslui pasiekti ekonomikos neutralumą klimatui iki 2050 m. Kaip sakė tuometis šalies ministras pirmininkas Jüris Ratas, Estijai tai reiškia „didelius pokyčius skalūnų gavybos srityje“.

Šiuo metu degieji skalūnai sukuria apie 4 proc. Estijos BVP. Estijoje išgaunami skalūnai užtikrina maždaug 85 proc. šalyje pagaminamos elektros energijos. Skalūnų pramonės įmonėse dirba apie 1 proc. šalies darbo jėgos.

2012 metų duomenimis, dėl šių įmonių veiklos Estijoje susidaro 70 proc. įprastinių atliekų, 82 proc. pavojingų atliekų ir daugiau kaip 70 proc. šiltnamio dujų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)