Iš Alytaus kilęs Visagino meras E. Galaguzas mokėsi Kauno technologijos universitete (KTU), kai jame pradėjo veikti Šilumos ir atomo energetikos katedra. Jam ir dar kitiems penkiems kolegoms pirmiesiems buvo pasiūlyta tapti branduolinės fizikos specialistais. Baigę KTU toliau jie mokslus tęsė Rusijoje, Obninsko atominės energetikos institute.
Apie 1997 m. E. Galaguzas gavo paskyrimą Ignalinos AE, kur tapo bloko valdymo inžinieriumi. Vėliau prasidėjus AE eksploatacijos nutraukimo procesui jis iki 2018 m. dirbo projektų vadovu eksploatacijos nutraukimo tarnyboje.
Darbuotojai buvo pasirengę net ir katastrofai
Meras žurnalistams aprodė 1990 m. įrengtą Ignalinos AE valdymo simuliatorių, kuriame būsimieji inžinieriai mokėsi apie visas įmanomas situacijas, kurios galėjo nutikti elektrinėje, netgi Černobylio katastrofą. Šioje patalpoje per 8 val. pamainą vienu metu dirbdavo 5 žmonės.
„Kai elektrinėje veikė du blokai, kiekvienas iš jų turėjo po tokį valdymo skydą, iš jo buvo valdoma visa elektrinė. Simuliatorius skirtas išmokti visas įmanomas situacijas: kaip paleisti reaktorių, visą bloką, kaip padidinti ar sumažinti galią, išjungti turbiną ir pan. Kasmet stažuotis čia atvykdavo specialistai iš Ignalinos AE, kad vėliau galėtų gerai dirbti su realia įranga. Jie atvykdavo dviem savaitėms, galėdavo gauti reabilitacines paslaugas, gyvendavo ir kasdien 8 val. čia dirbdavo“, – pasakoja Visagino meras.
Visoje Sovietų Sąjungoje tai buvo vienintelis toks simuliatorius. Valdymo pultas – identiškas tikrajam, esančiam Ignalinos AE: spalvos, garsai, apšvietimas, telefono skambučio garsas ir mygtukų užrašai – tokie patys. Pasak mero, ilgainiui čia bedirbdami specialistai galėdavo patirti tokį patį stresą kaip ir realios avarijos metu.
Tiesa, šioje vietoje nufilmuotos ir pagrindinės HBO serialo „Černobylis“ scenos. Nors Ignalinos AE reaktoriaus tipas toks pat kaip ir Černobylyje, tačiau valdymas skyrėsi. Pavyzdžiui, seriale „Černobylis“ inžinieriai kurį laiką dvejojo, ar spausti bloko gesinimo sistemos mygtuką „AZ5“, čia jis vadinasi – „AZ1“.
„Ignalinos reaktorius 1,5 karto galingesnis nei Černobylio. Pagal reaktoriaus galią, buvome pirmieji pasaulyje. Atominių elektrinių buvo ir yra galingesnių – mes turėjome du blokus, o kai kurios elektrinės turi po 4 ar net 6 blokus“, – skirtumus vardija meras.
Anot jo, minėtas bloko gesinimo sistemos mygtukas – įprasta apsauga, naudojama ne tik per avarijas, bet kai reikia pilnai sustabdyti AE veiklą. Kasmet tai esą buvo daroma ir po keletą kartų, norint pasiruošti remontui.
„Mygtukas suveikia automatiškai. Jeigu buvo padaryta klaidų, jis suveiks automatiškai, nepriklausomai, ar jį paspausite, ar ne“, – aiškina jis.
E. Galaguzas tikina, kad tokia avarijos grėsmė kaip Černobylyje Ignalinos AE niekada nebuvo kilusi: „Tam buvo skirta labai daug energijos. Po kelių universitetų pačioje elektrinėje dar trukdavo apmokymas mažiausiai dvejus metus, kai jau galėdavai prieiti prie pulto ir jį valdyti. Buvo labai daug investuota į saugą ir discipliną.“
Kaip pažymi meras, garsiajame seriale visas fizikinis procesas, kuris nutiko avarijos metu, paaiškintas itin tiksliai.
„Tai, kas nutiko Černobylyje, iš specialistų pusės seriale paaiškinta labai gražiai ir teisingai, režisierius, matyt, labai kokybiškai konsultavo. Aišku, holivudinių elementų taip pat yra: kai čia esantys inžinieriai siunčia vis ką nors pasižiūrėti ir paduoti vandenį į reaktorių, aš galiu pasakyti, kad po 10 ar 20 sekundžių visi jau tiksliai žinojo, kad reaktoriaus jau nebėra. O seriale kelias valandas jie vis dar vandenį atsukinėja, bet iš tikrųjų čia viską matai, kad jau „amen“, – atkreipia dėmesį branduolinės energetikos ekspertas.
Vis dar dirba 1800 darbuotojų
Ignalinos AE energetiškai sustabdyta 2009 m. gruodžio 31 d., o pagal eksploatacijos nutraukimo planą, ji galutinai bus uždaryta iki 2038 m.
Aiškindamas Ignalinos AE uždarymo priežastis Visagino meras sako, kad abu reaktoriai buvo suprojektuoti 30-čiai metų. Vienas reaktorius tiek ir tarnavo, kitas – 27 metus.
„Pati atominė buvo suprojektuota 30-čiai metų. Buvo galima daryti ekspertizes ir sakyti, kad darbas gali būti pratęstas, greičiausiai dar buvo galima pratęsti maždaug 15-ai metų. Tačiau įvyko tam tikri ir politiniai pasikeitimai, bet anksčiau ar vėliau ji vis tiek būtų uždaryta“, – sako jis.
Šiuo metu elektrinėje iš daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų vis dar dirba apie 1800.
„Dabar žmonės užsiima eksploatacijos nutraukimu, tai reiškia – išardymu, visų radioaktyvių medžiagų surūšiavimu, inventorizavimu. Pastatytos didelės saugyklos, kai kurios saugyklos dar bus statomos, kad būtų galima laikyti radioaktyvias medžiagas kelis šimtus metų“, – pasakoja E. Galaguzas.
Uždarius elektrinę, susidūrė su socialiniais sunkumais
2010 m. energetiškai sustabdžius elektrinę, iškilo nemažai socialinių ir ekonominių sunkumų.
„Kai veikė du blokai, čia dirbo daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų. Tai – viena iš socialinių problemų, kurią reikėjo įveikti. Reikia nepamiršti psichologinio diskomforto, persiorientavimo. Atominėje dirbę žmonės, eksploatuojantys objektą, „išmetami“ į rinką, kurioje negali savęs pasiūlyti. Vienas iš jų savu laiku buvau ir aš. Atėjus į Darbo biržą, tau sako, kad su branduoline fizika niekada nieko nepasiūlys“, – dėsto pašnekovas.
Visagino miestas buvo šildomas iš AE perteklinės šiluminės energijos. Dirbdamas 1997-2003 m. E. Galaguzas prisimena, kad Lietuva tuo metu sunaudodavo maždaug 1200 MW energijos. Kaip aiškina, net vieno bloko pagaminamos energijos visai Lietuvai būdavo per daug, ji keliaudavo į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Rusiją, o perteklinės šiluminės energijos užtekdavo ir visam Visagino miestui.
„Rinkos ekonomikoje negali būti visiškai nemokamai, nors iš esmės pertekline šiluma buvo galima šildyti būstą Visagine visiškai nemokamai. Visgi tuomet šilumos kaina buvo gerokai mažesnė nei likusioje Lietuvoje. Buvo ir įvairių lengvatų gyventojams, lengvatos el. energijai, kurių šiandien nėra“, – kilusius iššūkius gyventojams vardija jis ir priduria, kad elektrinės uždarymą vietiniams buvo sunkiau įveikti psichologiškai nei ekonomiškai. Prisidėjo ir tai, kad dauguma nemokėjo valstybinės kalbos.
Planuose – regioninis LEZ
Pasak Visagino mero, atominės elektrinės uždarymas gali tapti nauja miesto galimybe. Miesto savivaldybė turi viziją iki 2030 m. Ignalinos AE 600 ha teritorijoje įsteigti regiono laisvąją ekonominę zoną (LEZ).
„Toje vietoje vis tiek liks branduolinės energetikos objektai, panaudosime likusią infrastruktūrą. Nereikės didelių investicijų, nes jau viską turime.
Kartu su kaimynais – Zarasų rajono savivaldybe ir Ignalinos rajono savivaldybe – pasirašėme bendrąjį raštą Vyriausybei dėl LEZ kūrimo, nes tai neabejotinai būtų ne vienos savivaldybės reikalas, o regiono. Šioje Lietuvos dalyje neturime nė vieno“, – dėsto E. Galaguzas.
Jis taip pat, atnaujinus geležinkelio susisiekimą su Vilniumi ir Daugpiliu, įžvelgia potencialo pritraukti daugiau darbuotojų į Visaginą. Pavyzdžiui, iki antro pagal dydį Latvijos miesto šiuo metu – 50 km, o geležinkeliu susisiekimas sutrumpėtų perpus – iki 25 km. Potencialiems darbuotojams iš Latvijos atvykti iki Visagino užtruktų apie pusvalandį.
