Tyrimų tikslas yra pateikti rekomendacijas, kaip užtikrinti saugų ir stabilų Baltijos šalių veikimą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje nuo 2025 metų, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Planuojama, kad tyrimai bus užbaigti kitų metų rugpjūtį, o bendra jų kaina Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorėms sieks 3,4 mln. eurų.

„Kontinentinės Europos sinchroninė zona yra didžiausia tokia sistema pasaulyje. Prisijungus Baltijos šalims, elektros linijos nuo Lisabonos iki Talino veiks vienu dažniu. Todėl tiek mes, tiek kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatoriai labai suinteresuoti, kad atsakingai pasiruoštume šiam žingsniui“, – pranešime sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pasak jo, tyrimai leis parengti Baltijos šalių elektros sistemų įrangos atnaujinimo planus ir numatyti kitas papildomas priemones, kurios iki šiol dar nebuvo identifikuotos ir išnagrinėtos anksčiau vykdytuose tyrimuose.

Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST, Estijos „Elering“ ir keturių kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumas paslaugų teikimo sutartį pasirašė balandžio 16 dieną.

Konsorciumą sudaro Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“, Vokietijos „50Hertz Transmission“ ir „Amprion“, Serbijos „Elektromreža Srbije“.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa planuojama iki 2025 metų pabaigos.