1. Virtualios elektrinės

Virtualios elektrinės – neabejotinai viena svarbiausių ir didžiausią įtaką elektros sistemai turėsiančių technologijų ateities energetikoje, teigia „Ignitis grupės“ Inovacijų centro vadovas Paulius Kozlovas. Kalbant paprastai, virtualiomis elektrinėmis vadinamas įvairius decentralizuotus elektros energijos gamybos ir vartojimo pajėgumus apjungiantis tinklas.

Jis gali sujungti saulės ir vėjo jėgaines, hidroelektrines su prekybos centruose esančiais šaldytuvais, šilumos siurbliais, kondicionieriais ar netgi jūsų elektromobiliu tam, kad tinkle būtų efektyviausiai paskirstoma pagaminama ir suvartojama elektros energija.

„Pasitelkiant virtualias elektrines nuotoliniu būdu bus sekama, prognozuojama ir optimizuojama elektros energijos gamyba bei vartojimas. Tai sudarys sąlygas gaminti energiją optimaliai, neapkrauti tinklo, išvengti nuostolių bei mažinti CO2 emisijas. O vartotojams tai leis tapti aktyviais energetikos sistemos dalyviais, tiesiogiai prisidėti prie elektros tinklo balanso užtikrinimo ir galiausiai uždirbti iš energijos vartojimo lankstumo“, – sako P.Kozlovas.

2. Ateities kuras vandenilis

Apie vandenilį – labiausiai paplitusį elementą Visatoje, kalbama vis daugiau ir garsiau. Nors šis elementas šiandien daugiausiai naudojamas chemijos pramonėje, ypač naftos perdirbime ar trąšų gamyboje, bet jo ateitis yra matoma būtent energetikoje.

„Ignitis grupės“ Inovacijų centro vadovas aiškina, kad atsinaujinančios energetikos išteklių (AEI) plėtra lemia vis didėjantį elektros kainų kintamumą, o elektra, kartu su vandeniu, yra pagrindinis resursas reikalingas žaliojo vandenilio gamybai. Elektrolizės būdu gaminamas vandenilis iš principo yra vertinamas kaip alternatyva baterijoms, galinti pasaugoti perteklinę AEI energiją.

Siekiant pritaikyti šią technologiją plačiu mastu, svarbūs yra du pagrindiniai aspektai – elektros kainos bei efektyvi ir pigi technologija vandens pavertimui vandeniliu. Būtent šioje srityje pastaruoju metu vykdoma daug laboratorinių tyrimų, kurie verčia rimtai vertinti šios technologijos pritaikymą ateityje. Remiantis Europos Komisijos užsakytų studijų rezultatais, žaliojo vandenilio panaudojimo anksčiausiai galime tikėtis transporte, o kiek vėliau ir pramonėje.

3. Baterijos – ne tik energijai kaupti

Vis platesnis baterijų panaudojimas – dar viena šiuolaikinės energetikos tendencija. Dažniausiai jos naudojamos perteklinės energijos kaupimui, kuri naudojama tinkle smarkiai išaugus jos poreikiui. Tačiau baterijos vis dažniau pasitelkiamos ir sklandžiam elektros perdavimo sistemos darbui užtikrinti. Būtent todėl artimiausiais metais didelės talpos baterijos turėtų atsirasti ir Lietuvoje.

Kiti baterijų panaudojimo būdai daugiausiai yra pritaikomi žemos įtampos tinkle, kur gali pasitarnauti prisidedant prie stabilesnio elektros skirstymo tinklo darbo, sudarant sąlygas prijungti daugiau iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių vartotojų arba teikti energijos tiekimo paslaugą tinkle įvykus gedimui.

Šiuo metu instaliuota baterijų galia visame pasaulyje jau skaičiuojama gigavatais ir pavieniai jų projektai tampa vis didesni. Štai 2020 m. pabaigoje Kalifornijoje, JAV, pradėjo veikti baterijų sistema, kurios galia siekia 300 MW, o talpa 1200 MWh. Be to, numatyta galimybė šią sistemą plėsti iki dar įspūdingesnių skaičių – 1500 MW galios ir 6000 MWh talpos.

4. Gaminančių vartotojų bumas

Galimybe tapti energetiškai nepriklausomu ir elektrą gamintis pačiam vis dažniau pasinaudojama ir Lietuvoje. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, nuo 2019 m. pradžios gaminančių vartotojų kiekis mūsų šalyje išaugo beveik 7,5 karto. Svarbi tokio augimo priežastis – parama, suteikiama norintiems įsirengti saulės energijos gamybos pajėgumus.

„Panašu, kad toliau pingant technologijoms, tokia augimo tendencija išliks ir ateityje. Tuo tarpu rinkoje stebime vis daugiau naujų inovatyvių sprendimų, palengvinančių tapimą gaminančiais vartotojais. Geriausias to pavyzdys – „Ignitis“ pristatyta nutolusių saulės parkų platforma, leidžianti vartoti žaliąją elektros energiją, net ir gyvenant daugiabutyje ir neturint galimybės įsirengti stoginės saulės elektrinės. Vertiname, kad netolimoje gaminantys vartotojai galės rinktis ne tik saulės, bet ir vėjo energetikos projektus“, – teigia P.Kozlovas.

5. Dronai-inspektoriai

Filmavimui ar fotografavimui į dangų iškeliami dronai jau nieko nebestebina. Bet, pasirodo, bepiločiai orlaiviai skinasi kelią ir energetikoje. „Ignitis grupės“ Inovacijų centro vadovo teigimu, visi energetinės sistemos komponentai, tokie kaip tinklai, elektrinių kaminai, katilai ar kiti infrastruktūriniai vienetai, privalo būti reguliariai tikrinami.

Paprastai inspektavimo darbus atlieka specialistai – jie stato pastolius katilo viduje, specialia laipiojimo įranga žemyn leidžiasi nuo elektrinės kamino viršaus arba tikrina energijos perdavimo linija eidami po jomis.

Tokie būdai yra imlūs laikui, sudėtingi, o kai kurie ir rizikingi. Todėl čia į pagalbą pasitelkiami dronai, kurie su specialia filmavimo arba matavimo įranga leidžia atlikti šį darbą greičiau ir tiksliau. Be to, tai sudaro galimybes kaupti istorinius duomenis, kurie gali būti panaudojami, pavyzdžiui, nuspėjant kito gedimo laiką ir taip užkirsti kelią defektui jam dar neatsiradus.

Lietuvoje dronai-inspektoriai jau yra naudojami elektros oro linijų bei katilų vidaus inspektavimui.