Balandžio 5-11 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra pigo iki 34,51 euro už megavatvalandę (MWh), o Latvijoje ir Estijoje – po 10 proc. iki 33,81 euro už MWh.

„Kainos mažėjimui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didžiausią įtaką darė išaugusi energijos gamyba vėjo jėgainėse ir hidroelektrinėse bei 24 proc. sumažėjęs energijos kiekis iš Suomijos ir 32 proc. mažesnis energijos kiekis iš Rusijos“, – pranešime sako „Elektrum Lietuvos“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

„NordPool“ biržos savaitinė kaina augo 19 proc. iki 29,66 euro už MWh.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius atkreipė dėmesį, kad praėjusią savaitę vyko Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemų operatorių bandymai, kurių metu dalį laiko buvo atjungtos Lietuvą ir Baltarusiją bei Latviją ir Rusiją jungiančios linijos.

Trečiųjų šalių importas į Baltijos šalis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 47 proc. iki 49 GWh. Vis dėlto rinkos kainoms šie atjungimai reikšmingos įtakos neturėjo.

Pasak „Elektrum Lietuvos“, praėjusią savaitę bendras elektros suvartojimas Baltijos šalyse mažėjo 2 proc. iki 506 gigavatvalandžių (GWh). Estijoje jis augo 1 proc. iki 157 GWh, Latvijoje didėjo 1 proc. iki 136 GWh, Lietuvoje elektros vartojimas mažėjo 7 proc. iki 213 GWh.

Elektros gamybos apimtys Baltijos šalyse augo 13 proc. ir siekė 315 GWh. Lietuvoje gamyba augo 7 proc. iki 78 GWh, Latvijoje šis rodiklis kilo 17 proc. iki 174 GWh, o Estijoje didėjo 13 proc. iki 63 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje generuota 37 proc., Latvijoje – 127 proc., o Estijoje – 40 proc. šaliai reikalingos elektros.

„Litgrid“ nurodo, jog šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 19 proc. Lietuvoje generuotos elektros. Vėjo jėgainės pagamino 44 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės 4 proc., kitos elektrinės – 13 proc. elektros.

Gamyba šalies hidroelektrinėse per savaitę sumažėjo 22 proc., vėjo jėgainėse augo 37 proc., šiluminėse elektrinėse sumažėjo 4 proc., o kitų elektrinių generacija augo 8 proc.

Pagal importo ir eksporto santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 17 proc. 7 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 38 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 52 proc. – per sieną su Latvija, o 3 proc. – per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.