Už Elektros energetikos įstatymo pataisas balsavo 120 Seimo nariai, prieš – vienas ir susilaikė penki parlamentarai.

Kaupikliai dabar jie bus naudojami momentiniam rezervui užtikrinti, o ateityje leis balansuoti vėjo jėgaines – tai reiškia, kad Lietuva galės įjungti „aukštesnę pavarą“ didinant elektros gamybą bei plečiant vėjo elektros gamybą, ypač jūroje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad kaupiklių pirkimas yra vienas svarbiausių projektų pasiekti energetinei nepriklausomybei, o Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas tikino, kad kaupiklių įrengimas „kažkiek kainuos“, bet nauda bus didelė.

„Alternatyva yra tai, ką kadaise jau mūsų šalis patyrė, tai yra energetinis šantažas, tai yra neužtikrintumas ir šitas žingsnis yra šiaip apspręstas netgi įvairių politinių partijų lygiu“, – teigė V. Bakas.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas kaupiklių pirkimą vadino inovatyviu ir svarbiu projektu.

„Jis užtikrins ne tik nepertraukiamą maitinimo šaltinį avarijos ar politinės avarijos atveju, bet taip pat yra ganėtinai inovatyvus projektas, kuris leis tiek mūsų energetikos sistemai, tiek mūsų mokslui plėtoti panašaus pobūdžio energijos talpyklas, kurios smulkės, mažės, pasieks matyt kiekvienus namus, kiekvieną mažesnį ar didesnį miestelį ir užtikrins energetikos sistemos, elektros tiekimo sistemos ir efektyvumą, ir žalumą“, – teigė jis.

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius mano, kad 200 megavatų baterijų energijos kaupimo sistema yra nacionalinio saugumo priemonė.

„Veikiant izoliuotai nuo kitų sistemų, tai vienintelė priemonė (kaupikliai – BNS) dažniui sulaikyti nuo bet kokių sistemos trikdžių“, – teigė komisijos vadovas.

„Darbietis“ Artūras Skardžius priekaištavo, kad nėra projekto naudos kaštų, o baterijos perkamos už skolintus pinigus, nors vėliau jos bus perleisto verslui, o „valstiečiui“ Valiui Ąžuolui pareiškus, kad kaupiklių statybų išlaidų našta guls vartotojams, D. Kreivys tai neigė: „Šis projektas bus finansuojamas europiniais pinigais“.

Projektas bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Baterijos turėtų būti įrengtos kitų metų pirmoje pusėje.

Energetikos grupė „Epso-G“ sausio pabaigoje jau paskelbė baterijų projektavimo, gamybos, įrengimo bei techninio aptarnavimo konkursą.

Lietuvoje planuojama per 14 mėnesių įrengti keturis įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos keturiose 110-330 kV transformatorių pastotėse – Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse.

„Epso-G“ skelbė, kad kaupiklius diegs specialiai šiam projektui steigiama „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“.