„Energetikos ministerija imasi lyderystės ir jau dabar mes pradedame dirbti ties kompleksine Šilumos ūkio įstatymo peržiūra – ne fragmentine. (...) Nuo 2003 metų Šilumos ūkio įstatymas tikrai nebuvo iš esmės keistas. Reikia iš principo peržiūrėti“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo viceministrė Inga Žilienė.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas teigė, kad 2020-2021 metų šildymo sezono šilumos kaina buvo rekordiškai maža.
Tačiau, pasak jo, nerimą kelia reguliuojamų šilumos įmonių faktinis pelnas. Dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kintančio šilumos poreikio, mažų kainų matyti, kad įmonės nepasiekia reguliuojamos investicijų grąžos ir artėja prie veiklos nuostolio.
„Todėl tam tikri sprendimai, kaip tobulinti įmonių veiklos sąlygas, iš tikrųjų yra būtini ir turbūt tai kelia rimtą susirūpinimą, ar galėsime išlaikyti tokį žemą šilumos kainų lygį ateityje, bei tuo pačiu, kaip sieksime strateginių energetikos tikslų, kaip diegsime inovacijas šilumos sektoriuje po penkių ar dešimties metų“, – sakė M. Taparauskas.
Jis tikisi, kad naujoji šilumos ūkio reguliavimo koncepcija leis spręsti problemas ir bus galima užtikrinti tiek vartotojų lūkesčius, tiek sudaryti sąlygas įmonėms pelningai veikti.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, jog šilumos sektoriuje pastaraisiais metais įvyko pozityvių pokyčių, tarp kurių – kainų kritimas, iškastinio kuro keitimas biokuru, tačiau kyla klausimas, kiek tvari dabartinė kainų padėtis.
„Esminis galvos skausmas šiandien visiems, esantiems rinkoje, tai yra, kiek mes dar galėsime rentabiliai gyventi prie tokių žemų kainų. (...) Šiandien vartotojas išlošia kaip niekada ir visas sunkumas ir sudėtingumas yra būtent rinkos žaidėjų galvos skausmas, nes nebeišeina išlaikyti rentabilaus verslo“, – kalbėjo V. Kisielius.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius tikino, kad ir centrinio šilumos tiekimo bendrovėms kelia nerimą finansinė padėtis.
„Mus neramina šitie gal keli aspektai: finansinė padėtis, konkurencija, kuri atrodo vienaip iš nepriklausomų gamintojų, visaip kitaip atrodo iš šilumos tiekėjų (...) Su reguliavimu kainodaros nėra viskas gerai, nes pagal tą teorinį užduotą pelną, arba investicijų grąžą, mes turėtume gauti apie 25 mln. eurų per visą sektorių, deja, surenkame arti nulio“, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Jis, be to, mano, kad PVM lengvatos šilumai panaikinimas būtų per ankstyvas.
I. Žilienė teigė, jog šiuo metu vykstant mokesčių sistemos peržiūrai, Energetikos ministerija laikosi pozicijos, kad šios lengvatos atsisakyti nevertėtų.
„Energetikos ministerijos pozicija yra labai aiški, kurią mes išsakėme ir Vyriausybei, ir kitoms institucijoms, kad jau šiandien centralizuotas šilumos tiekimas yra "žalias" sektorius, nes 80 proc. naudojamas biokuras (...) Ir tokia preliminari pozicija vyriausybinės darbo grupės yra, kad nepritarti šitam PVM lengvatos naikinimui“, – sakė I. Žilienė.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius replikavo, kad apskritai sunku tai vadinti lengvata, turint omenyje, jog šildymas reikalingas iš esmės visiems.
„Iš tikrųjų, kartais mes „lengvata, lengvata“ ir nesusimąstome (...), kokia čia lengvata, čia yra mūsų bendras susitarimas, kad štai tokią tvarka turi būti, o iš kitur mes tuos mokesčius surenkame“, – sakė K. Starkevičius.
VERT duomenimis, metinis šilumos poreikis pernai šalyje buvo 6,8 TWh, vartotojų išlaidos – 283 mln. eurų. Vidutinė šilumos kaina per metus sumažėjo 15,5 proc.
Šiuo metu veikia 49 reguliuojamos šilumos tiekimo įmonės.