Nuo 2016 metų vilniečių atliekos rūšiuojamos Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose, kur iš atliekų būdavo atrenkamas kūrenimui tinkamas kuras – iki praėjusių metų pabaigos jis būdavo išvežamas į sąvartyną Kazokiškėse, kur automatiškai po trijų metų būdavo palaidojamas. Ir šiuo metu čia sukaupta šimtai tūkstančių tonų.

Po jėgainės starto vadinamasis kietasis atgautasis kuras jau neša energetinę vertę ir jo laidoti nebereikia – Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) sukūrenamas naujai susidarantis srautas, tai virsta šiluma vilniečiams bei elektros energija.

Tačiau ne visiems kažkas pasikeitė. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas sakosi, kad regionai neturi kur degiųjų atliekų dėti – jėgainės neima, į sąvartyną laidoti draudžia įstatymai. Dar daugiau, regionai yra diskriminuojami, kadangi verčiami varžytis su komerciniais atliekų tiekėjais, nėra solidarumo paskirstant transportavimo kaštus.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė
Foto: Įmonės nuotr.

„Nežinom, kraunam dabar, kaupiam, ir verkiam, ir pykstam“, – sako A. Reipas. Jis piktinasi, kad regionai dabar subsidijuoja, kad didmiesčių gyventojams šiluma būtų pigesnė, o savo jėgainių statytis negali, jam tai neprimena „gerovės valstybės“.

Pačios jėgainės atstovai skaičiuoja, kad vien Vilniuje susidaro tiek atliekų, kad jų pakanka pilnai užkrauti jėgainę.

Aplinkos ministerija patikina, kad naujų atliekų deginimo gamyklų nebekils:

Sąvartyno Kazokiškėse šeimininkai įsitikinę, kad darbo turės dar ilgai. 19 proc. vilniečių atliekų be jokio mokesčio gali būti laidojamos sąvartyne. Tai pigiausias atliekų sutvarkymo būdas.


Regionai skundžiasi – jų atliekoms jėgainės užvertos

A. Reipas, vadovaujantis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (ARATC), patikina, kad naujos jėgainės Vilniuje ir Kaune nepadėjo išspręsti atliekų problemos regionuose, o priešingai, dabar jos atrodo dar aštresnės, kadangi pradėjo didinti atskirtį.

„Niekas nenori šalinti sąvartyne, bet yra neteisybė. Lietuvoje dabar veikia draudimų sistema – negalima degiųjų atliekų šalinti. Nesvarbu, kad deginimo kaina bus auksinė, mes privalome vežti, prievartos sistema sukuriama. Ir tu turi tiesiog pumpuoti ir didinti žmonėms rinkliavą“, – sako A. Reipas.

Tačiau VKJ kol kas nebus sukūrenta nė viena alytiškių išmesta atlieka – ARATC pralaimėjo VKJ aukcione.

„Mes pralaimėjome, nes komerciniai tvarkytojai pasiūlė žymiai didesnes kainas. Mes priversti aukcione varžytis ir su pakuotėmis, ir su komerciniais tvarkytojais. Tai jūs suprantate, gamintojai ir importuotojai gamybines atliekas perdirbti tingi, paprasčiau sudeginti, ir jie sumoka kad ir 70 eurų už toną. O iš bobutės be dantų ištraukti eurą ir mokėti 70 eurų – aš negaliu. Mes pasiūlėm tokią kainą, kuri buvo numatyta galimybių studijoje, 32 Eur“, – kalba A. Reipas.

A.Reipas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius
Foto: Organizatorių nuotr.

Jis piktinasi, kad už ES paramą statyta jėgainė regioninę atskirtį ne sumažino, bet padidino. A. Reipas priekaištų meta energetikams, kad jie vietoje socialinės problemos sprendimo renkasi pelną.

„Dabar įtampa baisi, žmonių nepasitenkinimas didelis. Mažiesiems regionams neleidžia naudoti atliekų šildyme, nors tikrai yra ir techninės galimybės, ir Europoje tai diegiama. Bet Vyriausybė uždraudė ir deginti gali tik dideli valstybinės reikšmės objektai, tik ten galima. Iš mažųjų regionų atėmė bet kokią sutvarkymo galimybę, o energetikai gavo išskirtines teises ir dabar daro biznį: ima kiek nori, ką nori, iš ko nori ir labai didžiulė neteisybė“, – toliau piktinosi A. Reipas.

Net ir transportavimo kaštai, anot jo, nėra paskirstomi solidariai – iš tolesnių regionų gyventojams tenka mokėti daugiau.

„Nutolę regionai priversti vežti ir jų gyventojai patiria žymiai didesnius atliekų tvarkymo kaštus. Taip išeina, kad regionų gyventojai trijų miestų gyventojams užtikrina pigesnę šilumą. Kai visi kalba apie regionų žlugdymą, čia yra akivaizdžiausias pavyzdys.

Juk ir Alytaus regione, nesvarbu kad Lazdijai nutolę, bet jie moka tą pačią kainą už atliekų tvarkymą kaip ir Alytaus gyventojas, nes mes jiems užtikriname. Jei reikėtų faktines išlaidas atlyginti, tai Lazdijų kaštai būtų daugiau kaip dvigubai didesni, nei miestų, nes kaimuose žmonės gyvena retai, ir atliekų tvarkymo kaina jiems būtų siaubinga. O jei atvažiavai prie daugiabučio, paėmei ir pakėlei šimto ar 200 butų atliekas iš karto, viską išvežei“, – lygina A. Reipas.

A. Reipas dėl įkainių netolygumų kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją, ir prezidentūrą, siūlydamas solidariai perskaičiuoti deginimo kainas įskaitant transportavimo išlaidas, kad visiems regionams kaina būtų vienoda.

„Įstatymas gi reikalauja, kad būtų solidarumas. Nesvarbu, kokiu atstumu yra atliekų tvarkymo įrenginiai – visiems vartotojams Lietuvoje prieinamumas turi būti vienodas. Kaip ir su elektra. Solidarumas reiškia – didesni regionai subsidijuoja. Niekam nepatinka, bet supranta, jei solidariai to nedarysime, mes pasmerksime regionus. Kas būtų, jei dabar elektra būtų skirtingomis kainomis – ar ji būtų įkandama kokiam kaimo gyventojui?“ – svarstė A. Reipas.

Asociacijos vadovas patikina, kad su tokiomis pačiomis susiduria visi regionai, išskyrus tris didžiuosius.

„Visi, kurie turi vežti, Utena, mes, Panevėžys, Šiauliai, Tauragė, Marijampolė – visų tokia problema, todėl su asociacija ir kreipiamės. (…) Aš asmeniškai buvau susitikęs su visais degintojais, valdybų nariais – jie prieštarauja ir sako, mes turime savo verslo planus, savo valdybų sprendimus, savo politiką. Tarsi jie nebūtų atliekų tvarkymo sistemos dalis. Jie įsivaizduoja, kad gavo išskirtines teises ir dabar gali elgtis taip, kaip jiems yra ekonomiškai naudinga. O mums tai yra tragedija“, – nuogąstauja A. Reipas.

Kazokiškių sąvartynas

VKJ kol kas pakaktų vien Vilniaus atliekų

Vilniuje baigiamoje statyti kogeneracinėje jėgainėje galima naudinga energija paversti iki 160 tūkstančių tonų atliekų per metus, pačios VKJ atstovai pakankamai atliekų mato vien Vilniuje.

„Šiuo metu vien Vilniaus apskrityje per metus susidaro apie 200 tūkst. tonų perdirbti netinkamų komunalinių atliekų. Be to, sąvartyne šiuo metu saugoma daugiau negu 340 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų atliekų, kurios galėtų būti panaudotos energijos gamybai. Taigi, iš dabartinių duomenų matyti, kad atliekų susidaro vis dar daugiau negu jėgainė šiuo metu gali sutvarkyti. Taip pat pažymėtina, kad apie 19 proc. nuo visų į MBA pristatomų Vilniaus regiono atliekų šalinama sąvartyne nemokamai“, – sako VKJ kontroliuojančios „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Artūras Ketlerius
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pagal dabar sudarytas sutartis, MBA operatorė „Energesman“ per metus siūlo patiekti sutvarkymui 125 tūkst. tonų atliekų. Likusią dalį – kiti atliekų tiekėjai.

VKJ skelbė aukcioną, kuriame sutartys buvo pasirašytos su keturiomis bendrovėmis: „Ecoservice“ (28600 tonų atliekų), „Ekobazė“ (12000 t), „EKO perdirbimas“ (7000 t) ir „Horeca Sprendimai“ (2400 t).

„Ignitis grupė“ kontroliuoja ir jėgainę Kaune, tačiau ten deginamos ne tik komunalinės atliekos, bet ir nepavojingos pramoninės atliekos.

„Vertinant bendras šiuo metu stebimas tendencijas, Lietuvoje komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų perviršis akivaizdus, įvertinant į sąvartynus vis dar dideliais kiekiais važiuojančias tiek komunalines, tiek ir pramonines atliekas“, – sako A. Ketlerius.

VKJ, anot jo, imasi gyventojų edukacijos apie žiedinę ekonomiką ir mokymą rūšiuoti, vengti atliekų, mat vienas šalies gyventojas vidutiniškai per metus sukaupia apie 464 kilogramus komunalinių atliekų ir prognozuojama, kad šis skaičius artimiausiu metu toliau augs.

Ministerija žada kainų lubas

Aplinkos ministerija (AM) pripažįsta, kad atliekų deginimas yra visos atliekų tvarkymo sistemos dalis ir naujos jėgainės turėjo teigiamą poveikį siekiant pagrindinio tikslo – kad sąvartynuose atliekų būtų šalinama kuo mažiau.

„Siekdama užtikrinti solidarumo principo praktinį įgyvendinimą, Aplinkos ministerija Seimui yra pateikusi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlo Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą įgalioti reguliuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainą ir tvirtinti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo 1 tonos įkainio viršutinę ribą“, – informavo komentare.

Taip būtų užtikrinama, kad palankesnes sąlygas turintys komunalinių atliekų turėtojai prisidėtų prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, o kas tokių sąlygų neturi ir vietinė rinkliava tampa našta – gautų palankesnes kainas.

Tačiau ministerija neketina ties tuo apsistoti – siūlo Seimui įstatymu įpareigoti, kad iki 2035 m. bent 65 proc. komunalinių atliekų būtų paruoštos naudoti pakartotinai arba perdirbtos, o sąvartyne būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.

Sudeginimas nėra prioritetas atliekų tvarkyme – pirmenybė turi būti teikiama atliekų prevencijai, antriniam panaudojimui ir perdirbimui, taip praktiškai įgyvendinant atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą. O deginimas galimas tik tuomet, kai nėra galimybių atliekų panaudoti pakartotinai ar perdirbti.

Jei pritartų Seimas, ilgainiui atliekos, skirtos pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui, be pradinio apdorojimo negalėtų būti naudojamos energijai gauti ar šalinamos sąvartyne.

Dar daugiau, jau pagal priimtą pataisą, nuo 2022 m. sausio 1 dienos bus taikomi skirtingi mokesčiai už aplinkos teršimą perdirbamomis ir neperdirbamomis pakuočių atliekomis.

„Prioritetas tobulinant atliekų tvarkymo sistemą skiriamas priemonėms, skatinančioms atliekų prevenciją, aukštesnius atliekų tvarkymo būdus – pakartotinį naudojimą, perdirbimą, taip pat antrinių žaliavų naudojimą naujų gaminių sudėtyje, žaliąsias inovacijas“, – paaiškina AM.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atliekų jėgainės suplanuotos taip, kad atlieptų ne tik esamą sitauciją, bet ir ateities žiedinės ekonomikos paketo reikalavimus, paaiškina ministerija.

Daugiau mažesnių jėgainių nebeplanuojama.

„Pačių deginimo įrenginių pajėgumų Lietuvoje jau pakanka ir apie jų plėtrą regionuose kalbėti nėra realaus pagrindo. (…) Siekį orientuotis į aukštesnes atliekų tvarkymo veiklas nurodo ir ES – atliekų šalinimo ar deginimo įrenginių diegimas ar plėtra nebus finansuojami 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio ES fondų lėšomis“, – paaiškina ministerija.

Kazokiškių sąvartyno valdytojai nebijo, kad darbo pritrūks

Kazokiškių sąvartyno valdytojos Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius paaiškina, kad sąvartyne buvo ir tebėra saugojamos sukauptos degiosios atliekos.

„Dabar iš esmės visos susidarančios degiosios atliekos yra perduodamos į kogeneracinę jėgainę, kol ji teikiasi dirbti. Į sąvartyną, be abejonės, keliauja tos, kurios negali būti perdirbtos ir panaudotos deginimui. Tai yra iš esmės apie 19 proc. mišrių komunalinių atliekų frakcija, liekanti po atrūšiavimo“, – sako T. Vaitkevičius.


Jis paaiškina, kad degiųjų atliekų kalnas susidarė dėl to, kad atliekų jėgainės ilgą laiką vėlavo: „Džiaugiamės, kad tai pagaliau pasikeitė, nepraėjo nė 10 metų“.

Jis patikina, kad Vilniaus regione per metus susidaro 220 tonų mišriųjų komunalinių atliekų, o 19 proc. jų keliavo ir keliaus į sąvartyną.

„Ta frakcija yra nedegi ir neperdirbama. Tai yra apie 40 tūkst. yra atliekų, kurios yra pašalinamos po mišraus komunalinių atliekų srauto apdorojimo. Apie 50 proc. mišrių komunalinių atliekų yra degiosios atliekos, yra apie 110 tūkst. tonų atliekų. Dabar šis kiekis nusiima, ir reikia tikėtis, kad visos jos, kaip buvo planuota, bus sukūrentos. VKJ buvo pastatyta prioritetą teikiant Vilniaus atliekoms, tikiuosi, kad taip ir bus“, – sako T. Vaitkevičius.

Tomas Vaitkevičius

Kita dalis atliekų perdirbama, arba virsta kompostu. Kompostas dažniausiai irgi keliauja į sąvartyną ir naudojamas perdangoms.

Ilgametėje sutartyje su MBA valdytoja „Energesman“ yra apibrėžta, kad 19 proc. kiekis į sąvartyną priimamas apskritai nemokamai. T. Vaitkevičius pabrėžė, kad kiekvieno yra atsakomybė, kas yra atliekose, o „Energesman“ gali pasirinkti perduoti ir mažesnį kiekį. Tačiau bendrovei bet koks kitas būdas kainuoja brangiau, pvz., kūrenimas atsieina 32,86 euro už toną.

„Jei norite paklausti, kas bus su sąvartynu, tai man labai nepatinka, kai sako, kad sąvartynas yra blogai. Sąvartynas yra gerai, nes tai yra būtina atliekų tvarkymo infrastruktūros dalis. Jis yra būtinas. Deja, gal galime kalbėti apie šviesią ateitį, linko to judės ir gyventojai, ir VAATC, na bet kol kas neturime tokios galimybės užtikrinti, kad atliekos, kurias sugeneruojame, galėtume sutvarkyti kažkokiais kitais būdais, nei atiduoti į sąvartyną. Tam tikras srautas atliekų neišvengiamai turi gulti į sąvartyną“, – sako T. Vaitkevičius.

Jis neabejoja, kad ir degintojams atliekų nepritrūks, nors apie tokias grėsmes buvo kalbama jėgainių statybos metu.

„Energesman“ sakosi, kad negalės visiškai aprūpinti VKJ

Aplink Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius ilgą laiką krauti degiųjų atliekų maišai šiuo metu po truputį mažėja, patikina operatorės „Energesman“ direktorius Aidas Ignatavičius.

„Į sąvartyną nebevežame, dabar jau viską vežame į deginimą, į kogeneracinę. Bet pilna apimtimi pradėjome vežti turbūt tik nuo vasario mėnesio. Nuo spalio vyksta paleidimo derinimo darbai, buvo ir sustojimų, tad kursavome tarp sąvartyno ir kogeneracinės jėgainės. Bet dabar jau visiškai tik į jėgainę“, – patikina A. Ignatavičius.

Aidas Ignatavičius

Jis paaiškino, kad „Energesman“ atliekas į jėgainę atiduoda kiek didesnę kaina nei anksčiau buvo numatyta sutartyje su VAATC – 32,86 eurai už toną. Nežinia, kokios kainos bus taikomos ateityje.

„Mes negalime viso kiekio VKJ užtikrinti – tai daliai, kurios negalime užtikrinti, papildomam kiekiui jie skelbia aukcioną“, – paaiškino A. Ignatavičius.

Sąvartyne, anot jo, sukaupta degiųjų atliekų dalis siekia maksimalų leidžiamą dydį – apie 330 tūkst. tonų.

A. Ignatavičius svarsto, kad ateityje gali būti investuojama į biodujų jėgainę ar kitus atliekų panaudojimo būdus, tad deginimui liekančių atliekų dalis gali mažėti.