„Bendrai elektros vartojimas auga ir jis tik didės, nes elektra tampa ateities kuru: keičiasi šildymo sprendimai, technologijos. (...) Dėl to ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje kalbama apie visko elektrifikavimą. Paraleliai eina ir tai, kad nemažai vartotojų renkasi patys gaminti elektros energiją – to ateityje taip pat tik daugės“, – „Elektrum Lietuva“ organizuotos konferencijos metu ketvirtadienį teigė jis.
Anot jo, prognozuojama, kad jei dabartinė elektros energijos saugojimo ir kaupimo schema šalyje būtų taikoma iki 2040-ųjų, tikėtina, kad gamintis elektros energiją patrauklu taptų beveik kiekvienam gyventojui.
„Manome, kad per artimiausią dešimtmetį ne mažiau nei 30 proc. Lietuvos buitinių elektros vartotojų patys gaminsis elektrą savo poreikiams, o iki 2050 metų tokių bus ne mažiau kaip pusė, nes saulės elektrinę įsirengti galima ne tik ant savo namo stogo, bet ir turėti dalį nutolusiame saulės parke“, – teigė jis.
M. Giga sakė pastebėjęs, kad pagrindinis kriterijus vartotojams renkantis elektros tiekėją yra kaina.
„Kalbant apie šiuos metus ir apie vartotoją, matome, kad kaina yra svarbiausias kriterijus renkantis tiekėją. Iš bendro konteksto, politikų ir reguliuotojų pasisakymų girdėjome, kad kaina atvėrus rinką keisis – tikėtina, mažės. Vartotojai turėjo tiek ir baimių, tiek ir lūkesčių, kad konkurencija kainą sumažins“, – sakė jis.
Visgi M. Giga pažymėjo, kad kitaip nei tikėtasi, vartotojai gana vangiai renkasi elektros tiekėją.
„Labai daug vartotojų atidėjo galutinį sprendimą dėl elektros tiekėjo paskutiniam etapui. Tikėjomės, kad vartotojai rinksis anksčiau, (...) bet, rodos, vyravo lūkestis, kad pasirinkus paskutinę akimirką bus teikiami kokie nors specialūs, pigesni pasiūlymai.
Matyt, šiais metais matysime dar ženklesnį susidomėjimą iš galutinių vartotojų, kai jie turės daryti sprendimą“, – sakė jis.
„Electrum Lietuva“ direktorius taip pat pabrėžė, kad reguliuojama elektros kaina daro įtaką rinkos kainoms.
„Reguliuojama kaina vis dar daro įtaką Lietuvoje, nes rinka dar nėra visai atverta. (...) Visgi reguliuojama kaina nelabai turi ką bendro su rinkos kaina tuo metu, kai dėl jos sprendžiama, vos praėjus savaitei ji gali būti nebeaktuali“, – tikino jis.
M. Giga akcentavo, kad elektros kainos po rinkos atvėrimo gali kilti.
„Po rinkos atvėrimo kainos išauga nebūtinai dėl tiekėjo dalies, pačios elektros kainos, bet dėl kitų išaugusių mokesčių ar panaikintų lengvatų. Įtaką kainoms daro atsinaujinančių elektros energijos šaltinių dalis, kokią jie įtaką daro patiems skirstomiesiems tinklams, galutinei kainai, kurią moka vartotojai“, – tikino jis.
Apžvelgdamas praėjusius metus „Electrum Lietuva“ direktorius teigė, jog tai buvo rekordiškai žemų elektros kainų metai.
„Elektros kaina 2020 m. Lietuvoje buvo rekordiškai žema, niekada nėra buvę tokių žemų kainų biržoje. Jei lygintume praėjusius metus su 2019 m., pernai buvo 26 proc. mažesnė kaina. Tai lėmė keli faktoriai, pats akivaizdžiausias – COVID-19, taip pat sumažėjęs įmonių aktyvumas, ir dėl to sumažėjęs elektros poreikis. beje, tai buvo rekordiškai šilčiausi metai“, – teigė jis.
Visgi šiems metams M. Giga pateikė priešingas prognozes.
„Žvelgiant į 2021 metus, situacija yra visiškai skirtinga nei pernai. Turime visišką kainų „atšokimą“: jau sausį elektros kaina biržoje yra 74 proc. didesnė, negu buvo 2020 m. Vasarį kainos buvo 114 proc. didesnės, kovą, kol kas, 106 proc. didesnės nei buvo atitinkamą praėjusių metų laikotarpį“, – sakė jis.
Pirmą kartą vartotojų segmente atsirado elektros biržos produktas, (...) ir visos kainos tapo susietos su biržos kainomis“, – pridūrė M. Giga.
