Įstatymų pakeitimus viešajam derinimui pateikusi Energetikos ministerija pranešė siekianti efektyvinti rinkos liberalizavimą.
„Siūloma duomenis apie antrojo ir trečiojo etapų vartotojus atverti ir atitinkamai juos informuoti ne atskirais liberalizavimo etapais, o vienu metu. Tokiu būdu vartotojas, nepaisant to, į kurį liberalizavimo etapą jis patenka, žinotų savo teisę ir pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją iki atitinkamo nustatyto termino“, – teigiama įstatymų pataisų aiškinamajame rašte.
Jame nurodoma, kad tuomet vartotojai turėtų galimybę įvertinti pasiūlymų įvairovę ir rinktis iš kelių tiekėjų pasiūlymų, o aktyvus nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasirinkimas vyktų ne tik įstatyme nustatytais terminais.
Be to, siūlomi pakeitimai, pasak iniciatorių, sudarys vienodas konkurencijos sąlygas nepriklausomiems tiekėjams, kadangi vartotojų, kurie nepatenka į atitinkamus elektros rinkos liberalizavimo etapus, duomenis gaus visi nepriklausomi tiekėjai.
Tai reiškia, pasak ministerijos, kad valstybės valdomos „Ignitis“, veikiančios kaip visuomeninis elektros tiekėjas ir nepriklausomas elektros tiekėjas, šiuo metu turimi duomenys kitiems nepriklausomiems tiekėjams būtų suteikiami neatsižvelgiant į rinkos liberalizavimo etapus.
Energetikos ministras Dainius Kreivys vasario pabaigoje pasiūlė paankstinti šiemet vyksiantį antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, kai nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti septynis kartus daugiau gyventojų negu pernai: „procesą reikia pradėti žymiai anksčiau, gal netgi gegužės mėnesį“, sakė jis.
Šiemet pasirinkti tiekėją turės 1-5 tūkst. kWh per metus suvartojantys namų ūkiai, daugiausia – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai. Tokių yra daugiau nei 700 tūkst.
Daugiausiai elektros suvartojantys buitiniai vartotojai, tai yra, pirmojo etapo dalyviai, turėjo apsispręsti dėl nepriklausomo tiekėjo iki 2020 metų gruodžio 10 dienos.
Prieš tai, rugsėjo pradžioje, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė išsiuntęs nepriklausomiems tiekėjams 100 tūkst. vartotojų, kurie per metus sunaudoja daugiau nei 5 tūkst. kWh elektros, kontaktinius ir suvartojimo duomenis. Perduoti tik tų vartotojų duomenys, kurie iki pernai rugsėjo 1 dienos nepareiškė nesutikimo dalintis jais su tiekėjais.
2022-aisiais pasirinkti tiekėją privalės namų ūkiai, suvartojantys iki 1 tūkst. kWh elektros per metus. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės remiami gyventojai.
Lietuvoje yra iš viso apie 1,6 mln. buitinių vartotojų.
Energetikos ministerijos pateiktu įstatymų pataisų paketu taip pat numatoma į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių pakeitimus.
„Projektais siekiame, kad elektros rinka taptų lankstesnė, būtų įteisinti nauji rinkos dalyviai, pavyzdžiui aktyvieji vartotojai, piliečių energetikos bendrijos. Daugėtų rinkoje teikiamų paslaugų, būtų pritraukti nauji investuotojai“, – pranešime sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Siūlomais pakeitimais nustatomas teisinis pagrindas besivystančioms ir naujoms veikloms elektros energetikos sektoriuje, tarp jų platesnės apimties balansavimo paslaugų teikimui, energijos kaupimui, elektros energijos telkimui ir vartotojų paklausos pokyčio valdymui.
Įstatymų pakeitimais siūloma įtvirtinti nuostatas dėl vartotojų teisės sudaryti kintamosios elektros kainos sutartis, galimybes naudotis nemokama tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemone, įtvirtinti nuostatas dėl elektromobilumo integravimo į elektros tinklą, paskatinti lankstumo priemonių naudojimą skirstymo tinkluose.