„Šios baterijos yra Lietuvai būtinas žingsnis mūsų elektros sistemos savarankiškumo link“, – trečiadienį Seime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Iki šiol pirminį arba avarinį rezervą mums teikia BRELLʼo žiedas arba žiede veikiančios atominės elektrinės. Esant sutrikimams būtent iš čia gauname pirminį galios rezervą, po kurio laiko įsijungia mūsų Kruonis, toliau įsijungia Elektrėnai. Baterijos stos į tą vietą, kur turime BRELL žiedo rezervus. Taigi mūsų sistema iš esmės tampa nepriklausoma“, – Seimo nariams kalbėjo ministras.

Pasak jo, ateityje tokia baterija leis balansuoti vėjo jėgaines, o tai reiškia, kad Lietuva galės įjungti „aukštesnę pavarą“ didinant elektros gamybą bei plečiant vėjo elektros gamybą, ypač jūroje.

„Kai kuriais momentais leis išvengti elektros energijos sistemos nutrūkimo, sudarys sąlygas izoliuotos sistemos darbui, užtikrins avarinį Lietuvos energetikos sistemos rezervą, o po 2025 metų padės integruoti atsinaujinančios energijos išteklius. Taigi, spartinsime sinchronizaciją, turėsime stabilią sistemą bei galėsime integruoti vis daugiau atsinaujinančios energetikos“, – kalbėjo jis.

Projekto vertė, anot D. Kreivio, sieks 100 mln. eurų, jis bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Baterijos turėtų būti įrengtos kitų metų pirmoje pusėje.

Parlamentarui Kęstučiui Glaveckui suabejojus baterijų patvarumu ir ilgaamžiškumu, D. Kreivys teigė, kad tas klausimas apsvarstytas.

„Kai šalta žiema, tai jos praranda techninę savo taupumo pusę (...) Gal kitokių dar technologijų
lygiagrečių gali būti alternatyva toms baterijoms, nes pačios baterijos jos iš tikro labai
neilgaamžės yra ir jų aptarnavimas, jų priežiūra gali kainuoti šimtus milijonų eurų“, – svarstė K. Glaveckas.

Pasak D. Kreivio, reikia nepamiršti, kad baterija yra pirminis galios rezervas ir jis bus naudojamas iki tinklų sinchronizavimo.

„Po sinchronizacijos pirminį rezervą gausime (…) per Lenkiją, o baterija keliaus balansuoti jūros vėją ir galėsime plėsti jūros vėjo jėgainių tinklą“, – aiškino ministras.

D. Kreivio teigimu, baterijos yra vienas inovatyviausių sprendimų.

„Tesla“ tokias ličio baterijas prieš keletą metų pradėjo diegti Australijoje. Projektas labai pasiteisino ir šiuo metu tokias baterijas diegia Belgija, Italija, Slovėnija ir kitos“, – kalbėjo ministras.

Vyriausybė prašo pakeitimus svarstyti skubos tvarka. Jie į plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 1-ąją, o jeigu komitetai apsvarstys greičiau – anksčiau.

Baterijos leis Lietuvai desinchronizuojantis nuo posovietinio BRELL žiedo ir norint turėti greitą avarinį momentinį rezervą – taip būtų išvengta elektros tiekimo nutrūkimo, o kaupikliai pasitarnaus trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui.

Po 2025 metų, kai, kaip planuojama, Baltijos šalių elektros tinklai veiks sinchroniškai su žemynine Europa, baterijų sistema bus perleista rinkos dalyviams ir galės teikti kitas, pavyzdžiui, žaliosios energetikos balansavimo paslaugas.

Jos tarnaus kaip pirminis sistemos rezervas. Šią funkciją dabar atlieka IPS/UPS sistemoje (Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sistemas jungiančiame BRELL žiede) veikiančios elektrinės.

Energetikos grupė „Epso-G“ sausio pabaigoje jau paskelbė baterijų projektavimo, gamybos, įrengimo bei techninio aptarnavimo konkursą.

Lietuvoje planuojama per 14 mėnesių įrengti keturis įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos keturiose 110-330 kV transformatorių pastotėse – Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse.

„Epso-G“ skelbė, kad kaupiklius diegs specialiai šiam projektui steigiama „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“. Darbus ketinama finansuoti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).