„Šiandien su apgailestavimu galime konstatuoti, kad praėjusios Vyriausybės kadencijos metu nebuvo sutarta dėl metodikos, kuri atlieptų Lietuvoje galiojantį įstatymą, draudžiantį Baltarusijos AE energijos pirkimą“, – teigė ji žurnalistams po antradienį vykusio Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisijos posėdžio.

Anot I. Šimonytės, posėdžio metu daugiausia buvo diskutuojama apie Baltarusijos AE, komisijos nariams buvo pristatyta medžiaga, statistika ir duomenys apie tai, kokie elektros srautai bei kokiais pjūviais pasiekia Baltijos šalių rinkas, kokių pasekmių tai turi.

Premjerė teigė, kad su Latvija ir Estija bus siekiama sutarti dėl naujų trišalių sprendimų.

„Buvo aptartos nuostatos, kurias Lietuva ketina pristatyti savo kolegoms Latvijoje ir Estijoje, ir siūlyti suderintus trišalius sprendimus, kurie leistų išspręsti dabar kylančią problemą.

Nuo pat Vyriausybės darbo pradžios esame indikavę savo partneriams, kad tikrai norėsime prie šių klausimų grįžti, nes tie susitarimai, kuriuose mes nedalyvavome, kurie vyko praėjusiais metais ir kur tikrai savo pasiūlymų pateikti neturėjome galimybės, nėra tai, kas turėtų būti pagal trišalio bendradarbiavimo principus. Dėl to manome, kad diskusijos turi vykti“, – tikino ji.

I. Šimonytė taip pat teigė, kadį Lietuvą ir toliau patenkanti nesaugi elektra iš Baltarusijos kelia grėsmę šalies sinchronizacijos su kontinentine Europa spartai.

„Matome keletą labai didelių rizikų šalia tos, kad paties įstatymo yra nesilaikoma – matome riziką ir sinchronizacijos projektui, kadangi įvyko tokia desinchronizacija, kai dalį Vakarietiško, Europietiško elektros srauto mūsų rinkoje, deja, pakeitė Baltarusijos AE elektra. Tai tikrai nėra tai, kas atitinka Lietuvos ar ES interesus“, – tikino ji.

D. Kreivys: nepavykus pasiekti susitarimo su Baltijos kaimynėms imsimės plano „B“

Energetikos ministras savo ruoštu pažymėjo, kad didelis elektros, patenkančios iš Baltarusijos, kiekis griauna Lietuvos energetinės nepriklausomybės potencialą.

„Elektros (iš Baltarusijos – ELTA), kuri prekiaujama Baltijos šalių rinkose, patekimas galimas per tik fizinį Latvijos ir Estijos skerspjūvį. Fiziniu srautu, kuris teka per Lietuvos sieną, ja nėra neprekiaujama.

Didžiulis srautas šiandien teka per mūsų pasienį, juo yra prekiaujama, ir toks didelis elektros kiekis pirmiausia griauna mūsų pastangas vystyti savo energetiką, gali atitolinti sinchronizaciją bei pažeidžia Astravo įstatymą“, – akcentavo jis.

D. Kreivys taip pat pažymėjo, kad nesaugios elektros iš Baltarusijos patekimo per Latvijos elektros tinklą Latvija komentuoti nelinkusi.

„Šiomis dienomis Latvija nekomentuoja dėl (į Lietuvą patenkančios – ELTA) elektros kilmės, ar tai būtų baltarusiška ar kokia kita. Tik užsimena, kad reikšmingai, beveik 3 kartus, padidėjęs kiekis gali būti dėl atšalusio oro. Tačiau noriu pastebėti, kad būtent su Astravo AE įjungimu ir jos galios padidinimu tuomet daugiausia ir išaugo visi srautai“, – teigė jis.

„Šiandien kreipėmės į komisiją, kad kuo skubiau būtų sušauktas trišalis Baltijos ir komisijos bendras posėdis, kuriame diskutuosime dėl naujai patiektos metodikos“, – pridūrė D. Krievys.

Anot ministro, apsvarstytos ir alternatyvos nepavykus priimti trišalio susitarimo su Latvija ir Estija.

„Be abejo, komisijoje svarstėme ir kas būtų, jei nepavyktų pasiekti trišalio susitarimo. Tuo atveju Lietuva pasilieka galimybę pradėti taikyti „B“ variante numatytas teisines ir technines priemones, kurios leistų įgyvendinti anti Astravo įstatymą“, – teigė jis, pridurdamas, kad kol kas planas „B“ patvirtintas nėra.

„Tos derybos, mano manymu ir komisijos pritarimu, turėtų vykti iki birželio mėnesio galo“, – sakė D. Kreivys.