„Viena iš tarifo dalių būtų susieta su elektros biržos kainomis“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė Inga Žilienė.
„Kad vartotojai tikrai galėtų drąsiai rinktis tokį tarifą, nes naktiniai tarifai biržoje labai palankūs vartotojams, tie buitiniai vartotojai, kurie namus šildo, vartojimą galėtų perkelti į nakties metą“, – aiškino viceministrė.
Pasak jos, čia labai svarbus bus reguliuotojo vaidmuo – jis turės prižiūrėti, kad nepriklausomi tiekėjai nepiktnaudžiautų.
Pasak jos, tokį planą, jeigu jam pritars Seimas, privalės pasiūlyti visi nepriklausomi tiekėjai, turintys ne mažiau kaip 200 tūkst. klientų.
„Aišku, tai nedraus tokį planą siūlyti ir kitiems nepriklausomiems tiekėjams“, – sakė I. Žilienė.
Pernai, pradėjus elektros rinkos liberaliavimą, nepriklausomą tiekėją pasirinko virš 87 tūkst. vartotojų, suvartojančių daugiau kaip 5 tūkst. kWh per metus. Dar beveik 118 tūkst. vartotojų tiekėją pasirinko nelaukdami jiems numatyto liberalizavimo etapo.
Šiemet pasirinkti tiekėją turės daugiau nei 700 tūkst. vartotojų, kurie per metus suvartoja 1-5 tūkst. kWh – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai.
Trečiaisiais reformos metais – 2022-aisiais – pasirinkti tiekėją privalės namų ūkiai, suvartojantys iki 1 tūkst. kWh elektros. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės remiami gyventojai.
Buitiniai vartotojai gali rinktis tiekėją iš aštuonių bendrovių: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Inregnum“, „Perlas Energija“, „Birštono elektra“, „EGTO Energija“, „Vilniaus elektra“ ir „Ignitis“. Pastaroji veikia ir kaip visuomeninis, ir kaip nepriklausomas tiekėjas.
Rinkos demonopolizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Lietuva paskutinė iš Baltijos šalių liberalizuoja šią rinką ir atsisako monopolinio elektros tiekimo privatiems vartotojams.