„Skaičiuoklė turėtų veikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tiekėjai siūlo begalę įvairių planų ir paprastam vartotojui sudėtinga suprasti juos. Manome, kad palyginimo priemonė galėtų padėti jiems. Pateiktų informaciją apie tarifus, sąskaitas“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje pasakojo jis.
R. Pocius dar papasakojo, kad per pirmąjį etapą kai kurie tiekėjai teikė tarifus be pridėtinės vertės mokesčio.
„Tada vartotojams tikrai sudėtinga palyginti tarifus, kai vieni tiekėjai rodo su, o kiti be. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad teikiamas geresnis pasiūlymas, bet kai gauni sąskaitą, išeina kitaip – brangesnis tarifas“, – dėstė VERT vadovas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė taip pat kalbėjo apie tai, kad vartotojams tikrai sunku palyginti planus, nes tiekėjų kainodara labai skirtinga.
„Planai skirtingi, o dar siūlomi papildomi dalykai kaip nuolaidos buitinei technikai. Pirmus kelis mėnesius nemokamos paslaugos teikiamos“, – pasakojo ji.
Pasak pranešėjos, būtent kainų ir tarifų palyginamumas yra vienas esminių dalykų liberalizavime.
„Tai leistų suaktyvinti konkurenciją. Nepriklausomų tiekėjų planai taptų matomi, palyginami ir suteiktų didesnės kokybės. Šiuo metu numatyta, kad kainų palyginimų skaičiuoklę sukurtų VERT. Tai numatyta ir Europos Sąjungos direktyvoje. Šiemet galbūt bus bandomoji, bet suteiks aiškumo“, – kalbėjo I. Žilienė.
„Delfi“ nepriklausomų tiekėjų kainas pastarąjį kartą lygino lapkričio pabaigoje.
Pasirašydavo telefonu
I. Žilienė dar pasakojo, kad per pirmąjį liberalizavimo etapą daugiausiai gauta dviejų tipų nusiskundimų.
„Iš nepriklausomų tiekėjų pusės daugiausiai buvo klausimas, kad visuomeninis tiekėjas („Ignitis“ – „Delfi“) turi geresnes konkurencines sąlygas. Būtent dėl prieinamumo prie vartotojų duomenų, prie vartojimo profilių.
Vartotojai kėlė klausimą dėl nelabai sklandaus proceso liberalizavimo etape – kad terminai galimai buvo per trumpi, informacijos trūkumo. Taip pat matome, kad reikės didesnį akcentą dėti nepriklausomų tiekėjų veiklos priežiūrai“, – pasakojo buvusi VERT pirmininkė.
I. Žilienė sakė, kad buvo situacijų, kai sutartys pasirašytos tik pakalbėjus telefonu.
„Vartotojai dar skundėsi, kad pasirašė sutartis jų nematę. Vartotojas turi aiškiai žinoti sąlygas, ypač svarbu, kai sutartys terminuotos (1 ar 2 metams). Tada jis negalės pakeisti nepriklausomo tiekėjo kitu be tam tikrų piniginių sankcijų“, – sakė ji.
Savo ruožtu R. Pocius dėstė, kad ateityje telefonu sudaromos sutartys turėtų būti sudaromos raštu arba patvirtintos el. parašu.
„Telefonu sudarant sutartį, nėra atskleidžiama visa vartotojo sprendimui priimti būtina informacija“, – pastebėjo jis.
VERT vadovas pastebėjo, kad antrasis ir trečiasis liberalizavimo etapai bus kur kas didesni nei pirmasis.
Kaip žinia, pirmasis etapas prasidėjo nuo 2021 metų sausio 1 dienos. Visuomeninio tiekimo atsisakoma buitiniams vartotojams, kurie objekte suvartojo ne mažiau kaip 5 tūkst. kilovatvalandžių per metus, taip pat prie vidutinės įtampos tinklų prijungtiems vartotojams (išskyrus bendrijas ir socialiai pažeidžiamus vartotojus).
Antrasis etapas vyks nuo 2022 metų sausio 1 dienos – visuomeninio tiekėjo atsisakys suvartojantys ne mažiau kaip 1 tūkst. kWh per metus.
Trečiasis etapas prasidės 2023 metais ir visuomeninio tiekėjo atsisakys visi vartotojai, įskaitant bendrijas ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.
