„Tai, kad 2020 metais mūsų darbas, pramogos ir kone visas gyvenimas persikėlė į namus, atsispindi ir elektros balanso rodikliuose. Gyventojų vartojimas per visus metus, lyginant su 2019-aisiais, išaugo 5 proc.“, – pranešime sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento Operatyvinio planavimo skyriaus vadovas Donatas Matelionis.
Gyventojų vartojimas pernai augo 5 proc. iki 3,1 TWh, tuo metu pramonės – smuko 2,2 proc. iki 4,2 TWh, paslaugų sektoriaus ir kitų vartotojų – 5,9 proc. ir buvo 3,3 TWh.
Bendras elektros poreikis šalyje per metus siekė 13,1 TWh ir buvo 0,5 proc. didesnis nei 2019 metais, o galutinis suvartojimas – 11 TWh, arba 1,5 proc. mažesnis.
Pasak „Litgrid“, kita svarbi praėjusių metų tendencija – 41 proc. iki 5,1 TWh išaugusi vietinė elektros gamyba. Prie to labiausiai prisidėjo šiluminės elektrinės, tačiau išaugo gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
2,7 karto generaciją auginusios šiluminės elektrinės pernai pagamino 1,9 TWh elektros. Pasak D. Matelionio, tai skatino ne tik žemos dujų kainos ir paklausa rinkoje.
„Pernai pilnu pajėgumu veikė Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 9-asis kombinuoto ciklo blokas, kuris užpernai teikė tik tretinio rezervo paslaugą ir energijos beveik negamino“, – sakė D. Matelionis.
Vėjo jėgainės 2020 metais pagamino 1,5 TWh (6,2 proc. daugiau), o kitos atsinaujinančių išteklių elektrinės – 0,7 TWh (23 proc. daugiau) elektros. Tarp pastarųjų daugiausiai – 29 proc. – augo saulės elektrinių gamyba.
Per 2020 metus į Lietuvą importuota 11,3 TWh elektros energijos, eksportuota – 3,4 TWh. Daugiausia elektros importuota iš Švedijos, Rusijos ir Latvijos.
Elektros iš Rusijos importuota 49 proc. mažiau (iš viso 3,2 TWh), iš Baltarusijos – 67 proc. mažiau (0,5 TWh). Tačiau iš kitų šalių importas augo: iš Latvijos jis didėjo 66 proc. (iki 2 TWh), iš Lenkijos – 34 proc. (iki 0,6 TWh), o iš Švedijos – 28 proc. (iki rekordinių 4,8 TWh).