Tuo metu Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina padidėjo 19 proc. ir buvo 53,54 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje elektra brango 18 proc. ir kainavo 53,55 euro už MWh.

Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 11,08 euro už MWh iki 121,63 euro už MW.

„Baltijos šalyse elektros energijos kainų svyravimams įtakos turėjo ne tik elektros energijos kainų lygis biržoje, bet ir 31 proc. mažesni energijos srautai iš Suomijos ir 40 proc. – iš Švedijos SE4 zonos. Tuo pačiu metu energijos srautai iš Rusijos, palyginti su gruodžiu, padidėjo beveik tris kartus“, – pranešime sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Praėjusį mėnesį kilo ir „Nord Pool“ vidutinės elektros energijos sistemos kainos – jos padidėjo daugiau nei dvigubai, nuo 20,09 euro už MWh iki 45,81 euro už MW. Nurodoma, kad pagrindinis veiksnys, padidinęs kainą, buvo šalti orai, kai oro temperatūra nukrito žemiau vidutinės daugiametės normos. Dėl to, lyginant su 2020 m. sausiu, paklausa Šiaurės šalyse padidėjo 14 proc.

Sausį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, dėl šaltesnių oro sąlygų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse padidėjo 4 proc., iki 2645 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje šis rodiklis padidėjo 3 proc., iki 1141 GWh, Latvijoje – 1 proc., iki 662 GWh, Estijoje – 9 proc., iki 842 GWh.

Sausį Baltijos šalyse bendrai pagamintos elektros energijos kiekis padidėjo 4 proc., iki 1 467 GWh. Latvijoje ir Estijoje elektros energijos gamyba padidėjo po 19 proc., vidutiniškai per mėnesį pagaminta atitinkamai 598 GWh ir 511 GWh. Lietuvoje vienintelėje iš trijų valstybių elektros sausį buvo pagaminta mažiau, – palyginti su gruodžiu, elektros energijos gamybiniai pajėgumai sumažėjo 26 proc., iki 357 GWh.

Praėjusį mėnesį bendras generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Lietuvoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 31 proc., Latvijoje – 90 proc., Estijoje – 61 proc.