„Su ministru sutarėme, kad mūsų įsitraukimas yra būtinas. Pakviečiau grįžti ir prie metodologijos persvarstymo ir didesnių prieštaravimų nebuvo. Tikrai pokalbis buvo pakankamai nuoširdus“, – po susitikimo žurnalistams teigė D. Kreivys.
Anot jo, susitikime su J. Vitembergu taip pat buvo aptarta šalių energetinė sinchronizacija su Europa.
„Ministras taip pat domėjosi sinchronizacijos projektais, kaip mums sekasi Lietuvoje, kaip sekasi Latvijoje. Taip pat akcentavau, kad turime spartinti sinchronizaciją, ypač mūsų nepriklausomo veikimo bandymus ir sistemos nepriklausomumo užtikrinimą, ir kad tai būtina padaryti jau 2023 metais, kad galėtume pradėti derybas su Rusija dėl desinchronizacijos“, – teigė D. Krievys.
„Nes jei mes nepriklausomo veikimo bandymą padarysime tik po „Harmony Link“ pastatymo 2025 metų pabaigoje, ir tik tada pradėsime kalbėti su Rusija, tikėtis, kad pats procesas baigsis 2025 metais taip pat netenka“, – pridūrė jis.
Anot D. Kreivio, kalbėtasi ir apie perteklinės elektros energijos iš Baltarusijos patekimą į Lietuvą.
„Aptarėme turimus duomenis, naująją realybę, kuri yra susidariusi. Kalbėjome apie tai, kad didžiulis (elektros – ELTA) srautas sukelia didžiulį perteklių Baltarusijoje, kuris patenka ir pas mus, ir yra suprekiaujamas Rygos prekybos biržoje arba Latvijos prekybos zonoje“, – sakė jis.
D. Kreivys teigė, kad susidariusia situacija susirūpinusi ir Europos Komisija (EK)
„Bet kuriuo atveju mes esame partneriai regione, esame bendra energetikos rinka, ir pirmiausia tų sprendimų turime ieškoti kartu. (...) Iš pokalbių su (Europos – ELTA) Komisija yra aišku, kad EK yra susirūpinusi tuo didžiuliu kiekiu elektros, kuris patenka į Baltijos šalis (iš Baltarusijos – ELTA). Ne kartą teko girdėti pasakymą, kad pirmiausia ES turi būti taikomi visos lengvatos ir prieinamumas tinklų vidinei prekybai, o tik vėliau, kas lieka, trečiosioms šalims“, – tikino jis.
D. Kreivys pažymėjo, kad ir toliau į Lietuvą patenkanti nesaugi elektra iš Baltarusijos gali sugriauti visą šalies energetinę sistemą.
„Turime nesaugią atominę elektrinę šalia savo sienos, antras blokas yra baiginėjamas, kuris dar turės 1,15 GW – tai yra didžiulė generavimo galia, ir tą elektrą bus bandoma parduoti mūsų rinkoje. Tai gali sugriauti visą mūsų energetinę sistemą: tiek gamybos vystymą, tiek sinchronizaciją, tiek visus kitus klimato kaitos planų vykdymus“, – tikino jis.
Penktadienį nuotoliniu būdu susitikę ministrai aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes, sprendžiant elektros iš Baltarusijos užkardymą.
„Baltarusijos atominei elektrinei pradėjus eksportuoti elektros energiją, Baltijos šalyse suprekiautos energijos kiekis iš trečiųjų šalių padidėjo 3,5 karto, pralaidumo panaudojimas išaugo 4 kartus – tokia yra naujoji realybė. Ji prieštarauja mūsų bendram tikslui – neįsileisti į mūsų rinką nesaugios energijos“, – susitikime kalbėjo D. Kreivys.
