Dabar R. P. nebėra toks tikras, kad įsirengti saulės elektrinę buvo verta.

„Dar prieš statant elektrinę man tie 36 proc. neatrodė patraukliai – pasilieka daugiau nei trečdalį pagamintų kilovatvalandžių. Bet, pasirodo, čia dar ne viskas, apetitas auga ir toliau, štai, jau 41 proc.“, – sakė jis.

Lėmė ir atpigusi elektra

Kaip „Delfi“ sakė VERT atstovė Aistė Griškonytė, 2021 m. elektros energijos, kuria atsiskaitoma už pasinaudojimą tinklais, kiekio didėjimą lėmė kelios priežastys.

„Pirma, nustatyta mažesnė vidutinė elektros energijos rinkos kaina: 2020 metais buvo 5,076 centai už kWh, o 2021 metais – 4,083 ct/kWh.

Be to, nustatyti didesni nei 2020 metų skirstymo paslaugos kaštai ir atitinkamai kainos viršutinės ribos: 2020 metais vidutinės įtampos (VĮ) – 1,076 ct/kWh, žemos įtampos (ŽĮ) – 2,092 ct/kWh, 2021 metais VĮ – 1,167 ct/kWh, ŽĮ – 2,171 ct/kWh“, – dėstė ji.

A. Griškonytė pabrėžė, kad kuo mažesnė vidutinė elektros energijos rinkos kaina, tuo gaminančio vartotojo pagaminta elektra pigesnė, todėl operatoriaus kaštams padengti reikia didesnio procento elektros energijos kiekio atsiskaityti už pasinaudojimo tinklais paslaugą.

„Dar reikėtų pažymėti, jog gaminantiems vartotojams pasinaudojimo tinklais paslaugos kaina nustatoma kasmet iki lapkričio 30 dienos. Tad kitiems metams taip pat bus perskaičiuojama ši kaina ir santykis, priklausomai nuo operatoriaus patiriamų kaštų ir prognozuotinos vidutinės elektros energijos kainos“, – sakė ji.

Savo ruožtu „Delfi“ pašnekovas dar piktinosi, kad jo sukaupta elektra nuo balandžio 1 dienos bus skaičiuojama iš naujo.

„Visa tai vainikuoja kovo 31 dieną nurašomas nesuvartotas kWh likutis. Tarsi išgaruoja pašildžius pavasarinei saulei. Viskas čia taip apgalvota iki smulkmenų, kad tik nebūtų per gerai gamintojui, kaipgi čia pats pasigaminsi ir neatiduosi pusės drakonui“, – kalbėjo R. P.

Foto: Scanpix

Pasinaudojo parama

VERT duomenimis, sausį elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje siekė 8699.

„Gaminančių vartotojus skaičius išaugo beveik 2,5 karto, palyginus su praėjusių metų pradžia, o nuo 2019 metų pradžios – beveik 7,5 karto.

Augant gaminančių vartotojų skaičiui, didėja ir bendra įrengtoji elektrinių galia: 2021 metų sausį ji siekė 89,472 MW (atitinkamai 2020 metų vasarį – 31,991 MW, 2019 metų sausį – 9,95399 MW)“, – dėstoma tarybos pranešime.

VERT pastebi, kad elektros energiją iš AEI gaminančių vartotojų plėtrą skatina didesnės galimybės pasinaudoti finansinėmis Europos Sąjungos paramos priemonėmis, lankstesnės sąlygos įrengti elektrinę, taip pat augantis vartotojų sąmoningumas ir susidomėjimas šia energijos rūšimi.

Kaip „Delfi“ informavo Aplinkos projektų valdymo agentūros komunikacijos specialistė Austėja Jonaitytė, nuo 2019 metų agentūra yra gavusi daugiau kaip 13 tūkst. paraiškų iš gyventojų, norinčių tapti gaminančiais vartotojais ir įsirengti saulės elektrinę savo namuose.

„Taip pat kiek daugiau kaip 2,5 tūkst. paraiškų buvo pateikę gyventojai, kurie panoro įsigyti dalį saulės elektrinės iš saulės parko. Iš viso šiems pareiškėjams rezervuota kompensacinių išmokų už daugiau kaip 35 mln. eurų“, – sakė ji.

Pašnekovė nurodė, kad nuo 2019 metų jau įsirengę ir gavę finansavimą apie 7 tūkst. pareiškėjų, jiems išmokėta daugiau kaip 16 mln. eurų.

„Atkreipiame dėmesį, kad dalis pareiškėjų, kuriems buvo rezervuotas finansavimas, taip ir neįgyvendina projektų, neįsirengia saulės elektrinių. Tad jiems numatytas finansavimas skiriamas kitiems“, – sakė A. Jonaitytė.

Ji dar pridūrė, jog 2020 metais buvo numatyta finansavimo priemonė, skirta pareiškėjams, kurie planuoja įsigyti saulės elektrinę naudodamiesi banko paskolomis.

„Pagal šią priemonę parama buvo rezervuota 828 gyventojams už 2,6 mln. eurų. Gyventojams numatyta finansinė parama 323 eurai už 1 kW įrengtos saulės elektrinės galią. Pareiškėjams, kurie teikė paraiškas su banko paskolomis, – 380 eurų/1 kW“, – pasakojo APVA atstovė.

APVA parama pasinaudojo ir į „Delfi“ kreipęsis R. P. Vis dėlto, svarstė jis, net ir su ja elektrinė gali tapti neatsiperkančiu projektu.

„ Aš iki 2020 metų lapkričio 1 dienos buvau į tinklus patiekęs 4,3 tūkst. kWh, tai atėmus 36 proc. galiu susigrąžinti 2752 kWh. Dabar jas dar naudoju, bet man iki kovo 31 dienos turbūt neužteks, tad už trūkumą sumokėsiu pagal standartinį tarifą“, – sakė jis.

Vilnietis aiškino, kad ir nenori, jog jo elektra būtų saugoma veltui.

„Bet turi būti proto ribose, nes kam statyti tą elektrinę, jeigu beveik pusę pagamintos energijos bus paliekama už pasaugojimą, – svarstė jis. – Ar nenustos žmonės į tai investavę, nes tai taps neatsiperkančiu projektu.“

Vitas Mačiulis

Tipinė kaina – 3,5 tūkst. eurų

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis „Delfi“ sakė, kad nedidelės buitinės saulės elektrinės įrengimas su kokybiškais moduliais kainuoja apie 800–900 eurų už kW.

„Taigi tipinės 6 kW elektrinės pradinė kaina – apie 5 tūkst. eurų su PVM. Bet elektrinės savininkas gali gauti paramą investicijai apie 320 eurų už kW. Šią paramą suteikia APVA. Todėl realiai minėta elektrinė kainuos apie 3–3,5 tūkst. eurų“, – skaičiavo jis.

Pašnekovas teigė, kad namų ūkiai elektrines paprastai įsirengia iš savo lėšų.

„Beje, 2020 metais buvo viena skatinimo priemonė specialiai tiems, kuriems elektrinei įrengti reikalinga paskola. Abejojame, kad ateityje ši priemonė bus tęsiama“, – sakė V. Mačiulis.

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje saulės elektrines montuoja tokios įmonės kaip „EV sprendimai“, „PV Energy“, „Solet Technics“, EST LT, „Saulės grąža“, „Bukrita“, „Soli Tek Cells“, „Informacinių technologijų pasaulis“, „Green Genius“, „Solners“, „Elektrėnų statyba“, „Dogas“, „Argo energija“, „Poveronas“, „Veesla“, „Sinergija LT“, „Ekoenergas“, „Esolis“, „Ignitis“, „Tenergija“, „Profimus“, „GL CO“, „Volinta Energy“ ir „Zenerga“.