Ši žiema pirma, kai Lietuvoje privaloma prekiauti dyzelinu, kuriame turi būti iki 7 proc. biodegalų, ir dėl to jau kyla aistrų.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys žeria kaltinimus, esą biopriedų maišymas atsiliepia degalų kokybei, kemšasi degalų filtrai, genda automobiliai, vartotojai skundžiasi ir dėl to nepelnytai kaltinamos degalinės.

„Ne tie lieka kalti, kas priėmė netinkamus įstatymus, ne tie lieka kalti, kas yra įstatymo priversti gaminti netinkamus degalus, bet eilinių degalinių savininkai, jie lieka kalti, kad jūs įsipylėte žiemai netinkama dyzeliną“, – pyksta V. Šukys.

Biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas tai vadina šmeižtu – jis patikina, kad biopriedai nemažina degalų kokybės, o viešumoje išsakomi teiginiai buvo netgi patikrinti ir pasirodė esą netikri. Vairuotojai turėtų tikrinti degalų klasę – ar įsipila arktinį dyzeliną.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per gruodį – sausį gavo vos kelis skundus ir tikina, kad degalų kokybė prižiūrima, problemų nenustatyta – tik patys vairuotojai turi įsitikinti, ar pilasi arktinį dyzelį.

Foto: DELFI

Mažosios degalinės įspėjo dėl gedimų

Mažąsias degalines Lietuvoje atstovaujanti Lietuviškų degalinių sąjunga (LDS) jau kurį laiką dalijasi įspėjimais, kad dėl šalto oro degalai su biopriedais virsta problemomis.

„Mus užpuolė nepatenkinti klientai, grasinasi teismais ir reikalauja atlyginti nuostolius dėl sugadintų transporto priemonių degalų tiekimo sistemų“, – rašyta laiške sausį.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys akcentavo, kad žiemos nenuspėjamos, vieną dieną lyja, o kitą – jau speigas ir ragino atsisakyti biopriedų, kritikavo sprendimą priėmusius politikus.

„Ar reikės laukti rimtesnių pasekmių, pakelėse užgesusiose automobiliuose sušalusių aukų, vaikų, ligonių reanimobiliuose?“ – klausė V. Šukys.

Šią savaitę LDS išplatino ir pranešimą, kad jau pasitaikė atvejų, kad žieminio dyzelino įsigiję vairuotojai pareiškė pretenzijų, jog jų automobiliai ir žemės ūkio technika neužsiveda po kelių parų stovėjimo šiemetinėje žiemoje. „Paaiškėjo, kad kalti degalai, kurie atitinka kokybės reikalavimus, bet pastovėję degalų bakuose ar klientų talpyklose išsisluoksniuoja“, – skelbta pranešime.

Nurodoma, kad degalai pagaminami kokybiškai taip, kaip reikalaujama įstatyme, tačiau patys reikalavimai yra netinkami.

Užsikimšęs degalų filtras
Foto: Lietuviškų degalinių sąjunga

„Deja, į mokslininkų ir transporto specialistų perspėjimus, kad biodegalai įmaišyti į mineralinį dyzeliną žemoje temperatūroje keičia savybes, sluoksniuojasi, o sutirštėję ar net sukietėję užkemša degalų padavimo sistemas, numota ranka. Taigi, degalai atitinka naujų teisės aktų reikalavimus, bet gamtos dėsniams politikų norai naudoti „žalesnius“ degalus nei motais, – dyzeliniai automobiliai stoja“, – tikino V. Šuklys.

Pranešime nurodoma, kad kenčia „tūkstančiai automobilių, sunkvežimių, vilkikų, žemės ūkio technikos naudotojų“.

Vartotojų teisių gynėjus pasiekė 5 skundai: reikia žiūrėti, koks dyzelis pilamas

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) informavo, kad yra sulaukusi keleto vartotojų skundų dėl degalų kokybės per 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. Patikslino, kad skundai dėl degalų atskirai nėra klasifikuojami, suskaičiuoti 5 atvejai, kai kreiptasi dėl kokybės.

„Dažniausiai vartotojai kreipėsi dėl dyzelinio kuro kokybės, nurodydami, kad jis užšąla“, – paaiškino VVTAT.

Tačiau atlikus kuro bandymus VVTAT Naftos produktų bandymų laboratorijoje, nustatyta, kad visi patikrinti kuro bandiniai atitinka privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus.

Vartotojų teisių gynėjai patikina, kad naftos produktų rinka yra kontroliuojama ir periodiškiai tikrinama – vykdoma naftos produktų stebėsena. Degalai privalo atitikti reikalavimus, jiems keliamus privalomuosius kokybės rodiklius.

Tačiau žiemą degalinėse galima įsipilti trijų skirtingų rūšių žieminio dyzelino, o dėl rūšies paprastai sprendžia patys pardavėjai ar gamintojai.

„Dyzelinui didelę įtaką turi aplinkos temperatūra. Palyginti nežemoje temperatūroje dyzeline pradeda kristalizuotis parafinai, kurie gali užkimšti degalų filtrus, vamzdelius ir sutrikdyti variklio darbą. Dėl šios priežasties gaminami skirtingų rūšių dyzeliniai degalai: vasarinis, tarpinis ir žieminis“, – paaiškina VVTAT.

Žieminis dyzelinas skirstomas į F, pirmos bei antros arktinės klasės dyzeliną. Žiemos laikotarpiu ribinė filtruojamumo temperatūra privalo būti: F klasės iki –20° C, pirmos klasės iki –26° C, o antros klasės iki –32° C.

„Prekybos naftos produktais taisyklės reikalauja, kad degalinėse žiemos laikotarpiu būtų prekiaujama 1 arba 2 klasės arktiniu dyzelinu, o kur leidžia galimybės, papildomai galima prekiauti F klasės žieminiu dyzelinu. Šiuo atveju vartotojas, įvertindamas oro sąlygas, gali pasirinkti, kurios klasės kurą įsigyti.

Turėdamas nepakankamai žinių dėl šių degalų klasės skirtumų, vartotojas gali pasirinkti netinkamus degalus (pvz., F klasės, kurie yra pigesni), dėl ko gali kilti problemų eksploatuojant automobilį oro temperatūrai nukritus žemiau –20° C“, – teigiama komentare.

Tačiau su tuo nesutinka degalinių operatoriai – pasirinkti vairuotojai negali, tačiau gali pasiteirauti, kokios klasės biodyzelinas yra naudojamas, ir, jeigu netinka, jo nesipilti.

VVTAT pažymi, kad problemos žiemą eksploatuojant automobilį gali kilti ir dėl paties automobilio kuro sistemos techninės būklės, tai aktualiausia dyzelinu varomiems automobiliams.

Vadina šmeižtu: Norvegijoje važinėja dar ne prie tokių temperatūrų

Biodegalų asociacijos vadovas M. Palijanskas tikina, kad prieš biodegalus rengiama šmeižto kampanija – Norvegijoje su biodegalais automobiliai be problemų važinėja ir esant –30° C.

„Ponas V. Šukys rašė komentarus, yra straipsnis portale agroeta.lt, kur skundėsi ūkininkas, kad jam užšalo dyzelis. Mes susiradome tą ūkininką, su juo pakalbėjome ir išsiaiškinome, kad jis pirko degalus , tai yra „Orlen“ degalai, su HVO produktu, tik aišku, greičiausiai jis nusipirko ne tos klasės, o kuri yra iki –20° C, ir jam natūraliai užšalo. Bet po to jis nusipirko degalų iš „Viada“ su RME biopriedu, ir jam viskas kuo puikiausiai veikė“, – pasakoja M. Palijanskas.

Mindaugas Palijanskas
Foto: Asmeninis archyvas

Jis patikino, kad turi ir pokalbių įrašus ir gali juos pateikti. Paaiškino, kad ūkininkas yra pažįstamas, pas jį buvo balkšvos spalvos, nors su biopriedu turėtų būti geltonas.

„Problema yra ne biodegaluose, o tame, kokios tu klasės dyzelį nusiperki. Dabar vienos degalinės savininkas kaltina biopriedus ir kalba nesamones. Jau 10 metų čia nėra problemų – niekas nerizikuotų maišyti produkto ir pardavinėti degalinėse, kuris sukeltų problemų vairuotojams. Na nesąmonė. Šiai dienai mūsų RME yra važiuoja į Norvegiją ir maišomas, veikia prie –30° C. Aišku, jie galbūt maišo su aukštesnės klasės arktiniu dyzeliu. Bet jei būtų bent mažiausia rizika, kad biodegalai užšaltų, tu neparduosi nei litro, nei sau jį pilsi. Ta šmeižto kampanija mums jau atsibodo“, – sako M. Palijanskas.

Jis taipogi patartų pilantis degalus įsitikinti, ar jų klasė leis išbūti itin šaltu oru.

„Circle K“: dėl biodegalų skundų nėra

Ar gauna kokių nusiskundimų dėl biodegalų pasiteiravome kito degalinių tinklo „Circle K“, tačiau atsiųstame komentare patikinama, kad jokių nusiskundimų nėra.

„Nuo praėjusių metų gruodžio 1 dienos pradėjus prekiauti arktinės klasės dyzelinu, su privalomu 7 proc. biopriedu, iš savo klientų nesame sulaukę jokių nusiskundimų, net ir arktinių šalčių laikotarpiu. Pasitaikė pora pavienių atvejų, gal greičiau klausimų, ką daryti tokiais atvejais, kai degalų bake yra likusio kitos klasės dyzelino ir ar maišant skirtingas dyzelino klases efektas bus toks pats kaip naudojant A1 klasę. Klientai prieš šalčius suskubo domėtis ir rinktis degalus atidžiau. O bendrai klientai patenkinti degalų kokybe, be problemų užveda automobilius net šalčiausiomis oro sąlygomis, kurios paprastai būna kritinės dyzelinių variklių automobiliams“, - patikina degalinių tinklas „Circle K“ komentare.

Tinklas nurodo, įsigaliojus prievolei maišyti biopriedus, naudojamas HVO technologijos priedas tinka itin žemoms temperatūroms.

„Toks sprendimas priimtas dėl objektyvių savybių: tyrimais įrodytos ypač žemos drumstimosi temperatūros (net -32 laipsniai), geresnių užsidegimo bei energetinio efektyvumo parametrų. Vertinant aplinkosaugos aspektą, HVO iš esmės neturi sieros ar aromatinių dalelių, todėl dega labai švariai. Visos šios, mūsų pasirinkto HVO priedo savybės, yra grindžiamos tyrimais. Ne vienerius metus esame ir RRME priedo pirkėjai – jį savo dyzeline, kaip taršą mažinančią sudėtinę dalį, naudojame ir toliau naudosime šiltojo sezono metu“, – rašoma bendrovės komentare.

Nauja „Circle K“ Kaune
Foto: Bendrovės archyvas

„Circle K“ patvirtina, kad degalinės privalo užtikrinti, kad žiemos metu jose būtų arktinio dyzelino.

„Tokiu atveju joms leidžiama prekiauti ir įprastu, kurio savikaina yra mažesnė. Taip susidaro situacijos, kai vienoje degalų pompoje gali būti tiekiamas arktinis dyzelinas, kitoje – jau nebe, tad nepasitikrinus į baką galima prisipilti ir F klasės dyzelino, kuriam keliamas reikalavimas neužšalti iki -20 laipsnių temperatūros. Deja, tokie degalai ima drumstis jau esant -10 laipsnių šalčio, tad pasirinkimas yra – tik vairuotojams pirmiausiai patiems patartina žinoti, kokį dyzeliną jie nori pirkti ir būtinai įsitikinti, kad ant degalų pompos yra žieminio dyzelino klasę žyminti žvaigždutė“, - paaiškina bendrovė.

Paaiškinama, kad vairuotojai turi pasirinkimą, tačiau gali nutikti atvejų, kad įsipylus mažiau šalčiui atsparių degalų, temperatūrai smarkiai nukritus, susiduriama su rimtomis problemomis.

V. Šukys patikina, kad remiasi savo patirtimi

V. Šukys „Delfi“ sako, kad remiasi asmenine patirtimi – jo paties cisternose degalų paviršiuje prie žemų temperatūrų ima formuotis dariniai.

„Ar galėjo VVTAT ar laboratorijose pasakyti, kokia biopriedo įtaka? Jie negali. Aš turiu kokybės pasą, kur parašyta, kad dyzelinas su biopreidu, 7 proc., pirma klasė, viskas tvarkoje. Netgi palyginau kokybės pasus su 2019 metų dyzelinu, jie vienas prie vieno atitinka. Ir net parašyta, kad drumstimosi temperatūra yra ne aukštesnė, nei LST standartu numatyta norma: –16° C, o faktiškai –17° C“, – sako asociacijos vadovas.

Jis paaiškina, kad tokioje temperatūroje išsiskiria parafinai.

„Parafinai tai yra vaškas, kuris būtent ir užkemša filtrus. Tai laboratorija nustatė, kad išsiskirs prie –17° C, o kas tada bus prie –20° C ar –25° C? Filtrui užkimšti pakanka ir poros grūdelių. O prieš metus su tokiais pačiais parametrais nebūdavo jokių problemų“, – sako V. Šuklys.

Anot jo, nėra aišku, kaip į žemas temperatūras reaguoja HVO biopriedas, kurio tankis yra mažesnis nei dyzelino, ir kuris esą gali išsisluoksniuoti viršuje.

„Nesakyčiau to, jeigu pats savo akimis nebūčiau matęs, kada mūsų benzinvežio bake ant viršaus atsirado plaukiantys kažkokie elementai. Vairuotojai pasiėmė pagaliuką ir jie maišė. Dyzelis nebuvo visiškai sustingęs savo mase, bet ant viršaus buvo elementų. Galimai tas HVO turi kažkokią reakciją su šaltu oru ir koaguliavo, susimetė į kažkokius gumulėlius ir išplaukė į viršų“, – sako V. Šukys ir dalijasi nuotraukomis.

šaltyje sutirštėję degalai
Foto: Lietuviškų degalinių sąjunga

Jis patikino, kad jau sausio 18 dieną po šalto savaitgalio vienas benzinvežis neužsikūrė.

„Aš dar net pas save turėjau garaže 2019 metų dyzelio, kuris visiškai kitaip atrodo, fiziškai į jį pasižiūrėjus. Anksčiau net iki –28° C temperatūrų problemų nebūdavo. O vien po sausio 18 dienos turime kelis skambučius ir vieną parašytą pretenziją“, – atsiduso J. Šukys.

Jis pyktelėjo, kad klientai nesikreipia į institucijas, Seimą, ar Energetikos ministeriją, kur nustatomi reikalavimai degalams, bet skambina degalinių operatoriams.

„Įpareigoti gamyklą gaminti kitokį mes neturim vėlgi galimybių. Jie rašo, kad atitinka LST standartą, yra standartas ir viskas. Valstybė mus įvarė į rėmus. Anksčiau mes dar galėjom atsivežti iš užsienio degalų, tarkime 3000 tonų. Pasistengė kažkas ir prieš porą metų mums ir tą galimybę apribojo. Mažieji dabar gali atsivežti tik 100 tonų – trys benzovežiai ir viskas. Tai lieki durniaus vietoje. Kas darys kokį sandorį su mumis dėl trijų benzovežių, pusantros cisternos“, – pyko V. Šukys.

Degalinėms gresia sankcijos už melą – dalis reklamuoja „saugų“ dyzeliną

VVTAT informavo, kad sulaukė trijų pranešimų dėl skleidžiamos galimai klaidinančios reklamos apie degalinėje siūlomą įsigyti dyzeliną.

„Reklamoje naudojami teiginiai, užsimenantys apie dyzelino saugumą, taip skatinant įsigyti konkretaus degalinių tinklo degalus. Šiuo metu laukiama bendrovės motyvuotų paaiškinimų“, – rašo VVTAT.

Ką daryti kilus problemai?

Vartotojai, kilus ginčui ir manantys, kad jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą, primena VVTAT.

Pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartotojas, nesutikdamas su gautu atsakymu arba negavęs atsakymo per nurodytą terminą, turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka.