„Pagrindinės priežastys, kurios sąlygoja projektą, tai desinchronizuojantis nuo BRELL mes privalome turėti greitą avarinį momentinį rezervą“, – Vyriausybėje kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Kokias naudas iš to turėsime? Išvengta kritiniams momentais elektros energijos tiekimo nutrūkimo. Prisidės prie izoliuoto darbo režimo, kurį mes turėsime išbandyti su kitomis Baltijos šalimis. Ir taip pat prisidėtų avarijos atveju prie sistemos atstatymo“, – kalbėjo D. Kreivys.
Pasak jo, po 2025 metų, kai tinklai veiks sinchroniškai su Vakarų Europa, baterija bus perleista rinkos dalyviams ir galės teikti kitas, pavyzdžiui, žaliosios energetikos balansavimo paslaugas.
„O po 2025 metų mums jau sinchronizavusis su Europos kontinentiniais tinklais šita baterija keliautų į rinką, – ji būtų parduota, kitaip tariant, – ir jau komerciniais pagrindais ją nusipirkusi įmonė teiktų balansavimo paslaugas“, – sakė ministras.
Investicijos į projektą sieks 105 mln. eurų, baterijos turėtų būti įrengtos kitų metų pirmoje pusėje. Jos tarnaus kaip pirminis sistemos rezervas. Šią funkciją dabar atlieka IPS/UPS sistemoje (Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sistemas jungiančiame BRELL žiede) veikiančios elektrinės.
Pakeitimais numatomas baterijų ir jų valdytojo statusas bei veiklos sąlygos. Iš pradžių numatyta, kad pataisos įsigalios nuo balandžio 1 dienos, tačiau kilus diskusijoms dėl ES finansavimo patvirtinimo, nutarta datą palikti Seimo diskrecijai.
Energetikos grupė „Epso-G“ sausio pabaigoje jau paskelbė baterijų projektavimo, gamybos, įrengimo bei techninio aptarnavimo konkursą.
Lietuvoje planuojama per 14 mėnesių įrengti keturis įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos keturiose 110-330 kV transformatorių pastotėse – Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse.
„Epso-G“ skelbė, kad kaupiklius diegs specialiai šiam projektui steigiama „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“. Darbus ketinama finansuoti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).