Naujausiais, sausio 29 d. 12 val., „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, dėl ant elektros oro linijų nuo gausaus sniego nuvirtusių medžių visoje Lietuvoje be elektros vis dar yra apie 7,5 tūkst. namų ūkių. ESO teigimu, specialistai dirba dieną ir naktį, kad elektros tiekimas būtų atkurtas kuo greičiau. Nors prognozuoti sudėtinga, tačiau bendrovė numato, kad šeštadienį be elektros liks tik 2 tūkst. namų ūkių, po sekmadienio tikimasi grįžti į įprastinį gedimų lygį.

Ketvirta para be elektros, bet sulaukia pranešimų apie sutvarkytą problemą

Vilniaus regione šiuo metu be elektros yra apie 2,8 tūkst. vartotojų, Utenos – apie 2,3 tūkst., Alytaus – apie 2,2 tūkst. vartotojų.

Trečią parą Nemenčinės pl. gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai – be elektros, vandens ir šildymo. Viena iš gyventojų Eugenija visiškai nesupranta, kodėl ESO neinformuoja apie gedimų tvarkymo pradžią: „Nekalbu jau apie negalėjimą dirbti nuotoliniu būdu bei mokymąsi iš namų. Ciniškas ir atsainus ESO problemų nesprendimas ir jokių terminų nepateikimas bei nekomunikavimas – tiesiog nesuprantamas. Kokia atsakomybė prieš klientus?“

Vilniaus Šilėnų g. gyventoja Jūratė be elektros gyvena jau ketvirta para, tačiau iš ESO sulaukė tokios žinutės: „Džiaugiamės galėdami pranešti, kad darbai yra baigti ir galite naudotis elektra.“ Moteris tai vadina pasityčiojimu iš gyventojų.

„Kai po 4 dienų yra nulis veiksmų ir gaunu SMS apie sutvarkytą gedimą, kai niekas nepadaryta, jau tylėti negaliu. Per televiziją sakote, kad nesiunčiate tokių žinučių gyventojams? Aš ir mano kaimynai esame gyvi pavyzdžiai, kad tai vyksta.

Registruojame gedimus visais įmanomais kanalais nuo pat antradienio. Niekas pas mus nebuvo atvažiavęs, mano kieme nutraukti laidai guli ant automobilio jau 4 dienos, viena fazė dingusi, visi kaimynai neturime vandens, šaldytuvų, kai kas visiškai neturi elektros ir t. t. Jūs bent nesityčiokite su savo SMS, o imkitės darbų“, – piktinasi vilnietė.

Foto: ESO

Dundulio namuose elektra greitai atsirado po publikacijos pasirodymo

Pasirodo, kad užklupus stichinei nelaimei, problemų gali kilti net pačiame sostinės centre. Antakalnyje gyvenantis prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis iki ketvirtadienio popietės be elektros gyveno beveik tris paras.

Portalui „15min“ jis pasakojo, kad tai visai šeimai sukėlė didelių nepatogumų – namuose nebuvo interneto, šildymo, vandens, todėl dukra mokytis nuotoliniu būdu turėjo pas pažįstamus, o pats D. Dundulis praustis degalinėje pakeliui į darbo susitikimą. Tiesa, praėjus kelioms valandoms po šios publikacijos, kaip Delfi penktadienį pasakoja, jis ir visi aplinkiniai Antakalnio gyventojai elektros tiekimą atgavo.

„Kaip nebūtų liūdna, po straipsnio pasirodymo apie 17 val. visame rajone, manau, kažkur iki 1000 namų atsirado elektra. Turėčiau džiaugtis, bet man visgi liūdna, kad tik tokiais metodais sprendžiamos problemos“, – sako jis.

„Norfos“ vadovui daugiausiai nepasitenkinimo kelia ne dėl elektros tiekimo iškilę sunkumai, o informacijos trūkumas: „Mano didžiausias nepasitenkinimas buvo ne dėl to, kad neturėjau elektros, suprantu force majeure situaciją, bet didžiausia problema, kad jie nesuteikė jokios informacijos, kad planuoja sutvarkyti. Pasakytų, kad nebus savaitę, mėnesį, tada nėra problemos, aš asmeniškai ją išspręsiu. Tačiau nežinai, galbūt už 10 minučių elektra atsiras, kam tada spręsti problemą?“

Dundulio sodyboje elektra neatsirado iki šiol

Elektra dingusi ir jo Molėtų rajone esančioje sodyboje. D. Dundulis informacijos apie planuojamus tvarkymo darbus negavo iki šiol.

„Bendrauju su kaimynais, tokiems miestiečiams kaip aš, nieko tokio, bet ūkininkas, kuris ir gyvulius laiko ir visa kita, kaip jam gyventi be elektros? Jei dingo, tai bent informuokite, kad bus, sakykim, už mėnesio. Esu įsitikinęs, kad tada jis priims tam tikrus sprendimus, kaip jis visą mėnesį gyvens. Esu nepatenkintas, kad daugelis Lietuvos vartotojų elektros neturi ne visai pelnytai. Aišku, yra linijų, kurioms prireiks daug laiko atstatyti, bet, manau, yra tokių vietų, kur užtenka kelių valandų“, – pasakoja D. Dundulis.

Prekybos tinklo „Norfa“ valdytojas Dainius Dundulis
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

ESO teigimu, pastarosiomis dienomis remonto darbams trukdo tai, jog per sniegą technika sunkiai pravažiuoja iki gedimų vietos. Tačiau „Norfos“ vadovas neranda pateisinamų priežasčių, kodėl Vilniaus centre kyla tokių problemų: „Molėtų sodyboje, kuri nėra miškuose, ir šiandien nėra elektros. Gal sąlyginai galėčiau tai pateisinti, bet kai vos ne Vilniaus miesto centre yra aiškinama, kad miškuose, nelabai pateisinamų priežasčių randu.“

Pašnekovas turi ir daugiau nusiskundimų dėl ESO darbo kokybės ankstesniais mėnesiais. Rugsėjį jis gavo 20 SMS žinučių apie planinius elektros atjungimus.

„Specialiai suskaičiavau rugsėjo mėn. SMS – per dvi gyvenamąsias vietas turėjau 20 planinių atjungimų. Jie taip vykdo darbus. Galima sakyti, kad kiekvieną mielą darbo dieną visą mėnesį turėjau po vieną atjungimą, o atjungimas – ne 10 min., vidutiniškai trunka – 4-6 val. Ar tai tiekėjas? Atrodo, kad gyvename kaip Sibire. Žmonių atsiliepimus skaičiau, kad reikia generatorių pasistatyti. Galbūt taip, reikėjo man anksčiau pasistatyti, bet galvoju, kad aš gyvenu Lietuvoje, kur įsipareigojimai vykdomi“, – pažymi D. Dundulis.

ESO: sunku prognozuoti, kiek užtruks taisymas

Paklausus, kodėl ESO neinformuoja gyventojų, kiek laiko užtruks elektros tvarkymo darbai, bendrovės atstovas Paulius Kalmantas pažymi, kad nuvykus į gedimo vietą brigados randa nenumatytus gedimus. Kadangi jų yra itin daug, kiek užtruks taisymas, esą sunku prognozuoti. Anot jo, gedimus ketvirtą parą taiso apie 230 brigadų, t. y. apie 500 žmonių. Prioritetas teikiamas gedimams pagal atsijungimo trukmę ir atsijungusių klientų skaičių.

„Nesutvarkyti liko tik patys sudėtingiausi ruožai. Bandant pasiekti atokiausias gedimo vietas technika ir net padedančių ugniagesių automobiliai klimpsta, seniūnijų duoti traktoriai – taip pat. Toliau nuosekliai bendradarbiaujama su savivaldybėmis, vietos seniūnijomis ir miškų urėdijų padaliniais siekiant kuo skubiau atstatyti elektros energijos tiekimą, padėti žmonėms likusiems be elektros“, – rašoma ESO pranešime.

Foto: ESO

Problema – senas ir neprižiūrėtas elektros tiekimo ūkis

Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas Kęstutis Jauniškis Delfi komentuoja, kad pagrindinė problema, kodėl taip ilgai gyventojai yra be elektros, – itin senas ir prastai prižiūrėtas elektros tiekimo ūkis.

„Mūsų asociacija jau kurį laiką kalba, kad Lietuva turi parengti savo nacionalinį skirstomojo tinklo atnaujinimo planą, nes jis susiduria su didžiuliais iššūkiais. Pirmiausia – gamtos stichija, t. y. ne tik sniegu, bet ir vėju, apledėjimu ir pan. (...) Aš to plano nematau“, – komentuoja jis.

„Jei matome, kad linijos senos, nusidėvėjusios, dažnai genda, reikia vis važiuoti jų tvarkyti, tai paimkime ir sutvarkykime. Galbūt patieskime požeminius kabelius, žinoma, tai brangiau, bet daug kartų patikimiau.

Rangovai iki šiol užversti smulkiais darbais, tokiais kaip prikabinti kažkokią žymą ant stulpo, nugramdyti samanas, perdažyti rankeną, išsiurbti dulkes iš transformatorinių. Sakėme, kad tai nepagerins tinklo būklės. Rimtiems remontams ir investicijoms nėra skirta pakankamai pinigų. Taip ir gyvenam, kol perkūnas vieną dieną netrenkė“, – priduria K. Jauniškis.

Valdžios vengia nepopuliarių sprendimų

Anot jo, didžioji dalis valdžių neturėjo plano ir į elektros tinklo atnaujinimą žiūrėdavo iš elektros kainos gyventojams perspektyvos: „Jei daugiau bus investuojama, tai po kablelio kažkokiu skaičiuku pabrangs. To jie negalėjo daryti, nes jų rinkėjas neva to būtų neatleidęs. Toks požiūris jau labai giliai galvoje įsitvirtinęs, todėl tinklas labai kentėdavo, negaudamas pakankamai investicijų.“

Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas pažymi, kad prižiūrėti Lietuvos skirstomąjį tinklą reikia apie 120 mln. Eur per metus stabilių investicijų, kurios būtų aiškiai išdėstytos 3-4 metų plane.
„To nebūdavo ir valdžia vis sugalvodavo, kaip tas investicijas nukirpti, kad nebrangtų elektra, arba kaip praeita valdžia, kuri nieko neinvestavo, pinigėlių skirdavo kitiems dalykams – vaiko pinigams ir visiems kitiems rinkėjų papirkinėjimams“, – sako K. Jauniškis.

Kęstutis Jauniškis

Delfi rašė, kad pernai spalį Seimas po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos parengtoms Elektros energetikos, Energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama paskatinti nusidėvėjusių oro linijų pakeitimą kabelinėmis ar viešųjų erdvių sutvarkymui trukdančių linijų perkėlimą į kitą vietą. Tačiau K. Jauniškis tokias valdžios iniciatyvas vertina skeptiškai.

„Pažadų esame ne kartą girdėję. Pavyzdžiui, kiek pamenu, 2017 m. per Velykas labai daug žmonių buvo likę be elektros, tada energetikos ministras ant kilimo kvietėsi energetikos įmonių vadovus ir klausė, kiek galime toliau taip gyventi. Rangovinėms įmonėms buvo pasakyta ruoštis, kabeliavimui per metus bus skirta dešimtys milijonų eurų, pirkite techniką, rinkite žmones, dirbsime.

Žinau įmonių, kurios išgirdo ir nusipirko technikos, viena pagrindinė Šiaulių regiono įmonė nusipirko pragręžimo technikos, kuri kainuoja apie 300 tūkst. Eur, pasiruošė šiai valstybės iniciatyvai, o po to valdžia apsigalvojo. Tos įmonės Šiaulių regione jau nebėra, bankrutavo. Tokie yra valstybės pažadai“, – pažymi pašnekovas.

ESO: požeminių kabelių plėtra kainuotų 2,5 mlrd. Eur

K. Jauniškio teigimu, požeminiai kabeliai atsparūs bet kokiems gamtos reiškiniams. Nors tai yra dvigubai brangiau, bet patikimiau, nereikia prižiūrėti aplinkos – genėti medžių ir t. t. Šiuo metu daugiausiai požeminių kabelių galima rasti Lietuvos miestuose, tačiau net ir juose vis dar yra daug aliuminių elektros laidų, keliančių pavojų gyventojams.

„Įdomiausia, kad ir miestuose, Vilniuje, yra daug kabančių aliumininių laidų, žmonės dabar per nutrūkusius pavojingai perlipinėja. Tai – jau Viduramžiai. Kas rangovus taip pat šiomis dienomis nustebino – mažai skiriama dėmesio eksploatacijai, priežiūrai, trasų valymui. Jie kai kur rado visai nevalytas trasas, kur šakos krenta ant laidų. Tai reiškia, kad medžiai auga virš laidų, o to išvis negali būti. Taip mes ir taupome“, – atkreipia dėmesį Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas.

Pasak ESO atstovo P. Kalmanto, šalies elektros ir dujų tinklą valdančio ESO prižiūrimas bendras elektros skirstymo tinklo ilgis yra apie 126 tūkst. kilometrų, iš kurių apie trečdalį sudaro požeminių kabelių linijos. Anot jo, požeminių elektros kabelių tinklo plėtra yra svarbi priemonė didinant elektros tiekimo patikimumą ir jo atsparumą ekstremaliems gamtos reiškiniams, tačiau ir labai brangi. Esą elektra vartotojams dėl tinklo atnaujinimo galėtų pabrangti dvigubai.

„Suprantame, kad po tokių savaičių kaip ši visiems norėtųsi, kad likusios elektros oro linijos kuo greičiau būtų pakeistos požeminiais kabeliais. Vis dėlto esame paskaičiavę, kad tai kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. Neretai tenka išgirsti, kad šiam projektui būtų galima gauti Europos Sąjungos paramą, tačiau tai tėra mitas. Teisybė yra tokia, kad šiam projektui reikiamos investicijos turėtų būti finansuojamos iš elektros vartotojų, dėl ko jiems daugiau nei dvigubai brangų elektros skirstymo tarifas“, – pabrėžia ESO generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.

Pigiau atsieitų medžių šalinimas

ESO mato pigesnį sprendimo būdą – Aplinkos ir Energetikos ministerijoms siūlo šalia elektros linijų šalinti tuos medžius, kurie yra aukštesni nei atstumas iki elektros linijų. ESO skaičiavimu, medžių šalinimas galėtų kainuoti 50-60 mln. eurų, kai visų oro linijų pakeitimas požeminėmis kainuotų 2,5 mlrd. eurų. Siocioekonominių požiūriu, tai esą būtų efektyviau.

„Atramos lūžta ne nuo sniego ar vėjo, o dėl to, kad jas laužo ir laidus nutraukia virstantys medžiai. Pavyzdžiui, jei vidutinės įtampos oro linijų proskynos, kuriose leidžiame kirsti medžius siekia 3 metrus, bet šalia jos auga 20-30 metrų aukščio medžiai, jie virsdami nutraukia laidus ir iš tokios nuo medžių išvalytos zonos nėra jokios naudos. Išsprendus šią problemą, elektros sutrikimų gyventojai patirtų gerokai mažiau, ir šis sprendimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei viso tinklo pakeitimas požeminiais kabeliais. Žinoma, požeminių kabelių tiesimas taip pat turi būti ir bus vykdomas“, – pabrėžia ESO generalinis direktorius.

Pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per 10 metų planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. kilometrų požeminių kabelių – šis prioritetas yra numatytas ir patvirtintas ilgalaikiame investicijų plane, atitinkamai kabelinės linijos miške sudarys 67 proc. tinklo, kai šiuo metu nesiekia 40 proc.