„Tai yra projektas, kurį sumanė privačių įmonių konsorciumas. EK ne kartą tvirtino, jog šis projektas nesukuria energijos tiekimo ES diversifikavimo, kuris yra vienas iš ES tikslų, Bendrijos energetinės politikos dalis“, – kalbėjo J. Borrellis, antradienį pavakarę atsakydamas į Europos Parlamento narių klausimus, iškeltus po diskusijos dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno arešto Maskvoje.
EP nariai pasisakė už papildomas ES ekonomines sankcijas Rusijai, įskaitant priemones, kurios neleistų užbaigti „Nord Stream 2“ projektą, taip reaguojant į žmogaus teisių pažeidinėjimus ir pagrindinių laisvių varžymus Rusijoje.
J. Borrellis, pakartodamas, kad šis projektas neatitinka ES tikslų, sakė, kad „kalbama apie privatų projektą, ir mes negalime užkirsti kelio šioms įmonėms jį įgyvendinti, jei Vokietijos vyriausybė tam pritars“.
„Tačiau jei šios įmonės užbaigs dujotiekio statybą, jos turi suprasti, kad privalės jį valdyti pagal ES teisės aktus. Tai viskas, ką mes galime padaryti. Bet kokiu atveju, ES lygiu“, – atsakė ES diplomatijos vadovas.
Baltijos jūros dugnu klojamas „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtis. Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai teberemia projektą, nepaisydama griežtos kritikos savo šalyje ir už jos ribų.
Šiam projektui drauge su JAV įnirtingai priešinasi tokios Europos valstybės kaip Lenkija, Ukraina, Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys, nuogąstaudamos, kad žemynas gali tapti labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo ir kad Maskva gali jį panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
Iki šiol nutiesta daugiau kaip 2,3 tūkst. iš 2,46 tūkst. kilometrų, tai yra 94 proc., „Nord Stream 2“ dujotiekio.