Biodegalų gamintojai ilgą laiką kovojo, kad biopriedus į degalus būtų galima maišyti ištisus metus, ne tik vasarą. Jiems pavyko – metų pradžioje teismas priėmė tokį sprendimą ir dabar priedas privalomas ir žiemą.

Tačiau atėjus gruodžiui situacija pasisuko ne visai taip, kaip tikėjosi biodegalų gamintojai.

„Orlen Lietuva“ pasirinko dyzelį maišyti su parafininio dyzelino (HVO) priedu, kuris gaminamas ne Lietuvoje, gaminamas iš žaliavos, gaunamos palmių aliejaus gamyboje, yra brangesnis, bet ir kokybiškesnis. Šiuo metu dyzelyje biopriedo dalis turi siekti ne mažiau 7 procentų.

Lietuvos biodegalų gamintojai piktinasi, kad pasirinkus ne jų produkciją, žlugdoma šalies rinka, jiems tenka produktus eksportuoti į Skandinaviją. O vairuotojai nebeturi nė galimybės įsitikinti, ar degalinėje pildamiesi dyzelį neprisideda prie atogrąžų miškų kirtimo.

Ne tik biodegalų gamintojai piktinasi – ūkininkai baiminasi, kad neturės kur padėti užaugintų rapsų, o biodegalai yra bene pagrindinis iš jų gaminamas produktas.

Pati „Orlen Lietuva“ savo sprendimą grindžia degalų kokybės siekiais ir tikina, kad HVO priede alyvpalmių aliejus nenaudojamas – tik liekana iš palmių aliejaus gamybos, vadinamasis palmių riebalų rūgščių distiliatas (PFAD). Įmonė argumentuoja, kad tai nekelia didelės rizikos keičiant žemės paskirtį atogrąžose.

Su tuo nesutinka Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius – jis tikina, kad pastarasis produktas yra netgi brangesnis nei palmių aliejus ir didelė jo paklausa taip pat lemia miškų kirtimą.

Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas stebisi „Orlen Lietuva“ sprendimu ir žada, kad atsiras aukšti tvarumo kriterijai degalams.

Foto: Scanpix

Gamintojai mato neteisybę

Į „Delfi“ kreipėsi biodegalų gamintojai, skųsdamiesi, kad anksčiau „Orlen“ visuomet maišydavo Lietuvoje pagamintus biodegalus iš rapsų aliejaus, tačiau atėjus žiemai „Orlen“ atsisakė lietuviškų biodegalų ir keičia juos importiniais pagal HVO technologiją pagamintais biodegalais.

„Lietuvos biodegalų gamintojų įsitikinimu, faktiškai tai reiškia, kad „Orlen“ išstumia vietinius biodegalus iš rinkos ir juos keičia biodegalais iš palmių aliejaus arba palmių aliejaus šalutinio produkto, pagamintais pagal HVO technologiją“, – teigiama atsiųstame laiške.

Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas piktinasi, kad dyzelio pirkėjams meluojama.

„Orlen“ dabar perka iš palmių aliejaus pagamintą produktą, nors visur jie deklaruoja, kad reikalauja iš tiekėjų netiekti degalų iš palmių aliejus. Mes savo biodegalus gaminam iš rapsų. Kažkas gamina iš palmių. Jie nori parduoti savo produktą, mes norim parduoti savo produktą. Bet mes deklaruojame, kad taip, tai iš rapso, išauginto Lietuvoje. O ką deklaruoja „Orlen“ – jie Seime komitete, svarstant naują įstatymą, sako, kad mes iš tiekėjų reikalaujame, kad netiektų degalų, pagamintų iš palmių aliejaus“, – piktinosi M. Palijanskas.

Mindaugas Palijanskas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Asociacijos vadovas vertina, kad „Orlen“ sprendimas vietinę produkciją pakeisti importu yra smūgis šalies biodegalų pramonei, kurioje veikia 3 didelės biodegalų gamyklos ir eilė mažesnių rapsų spaudyklų.

„Kam čia gali patikti. Lietuvoje gamini, augini. O dabar veža iš Singapūro, Malaizijos ir dar čia gauna kažkokias lengvatas sertifikuojant, parašė, kad tai šalutinis produktas. Jie patys gamina savo biodegalus, ir jų kokybė netenkina? Jei aš turiu gamyklą, tai ir manęs netenkina kitų gamyklų kokybė. Na tai yra monopolis, užimantis 90 proc. degalų rinkos“, – dėstė M. Palijanskas.

Pasak jo, lietuviškas biodyzelis gali būti naudojamas ir prie -26 laipsnių Celsijaus temperatūros.

„HVO yra geros kokybės dyzelis. Bet jei konkuruoji kaina, jis šiandien yra brangesnis nei Lietuviškas biodyzelis. Jei būtų oro temperatūra -35 laipsniai, gal tada ir būtų prasminga kažką ten keisti. Dabar Mažeikiai nusprendė“, – stebėjosi M. Palijanskas.

Biodegalus gaminančių įmonių „Kurana“ ir „Rapsoila“ vadovas Jurgis Polujanskas vardija, kad Lietuviški produktai tinka degalų pardavėjams Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje, ten priekaištų dėl kokybės nėra.

„Šiuo metu mūsų visos gamyklos dirba, produkcija eksportuojama į Skandinavijos šalis. Žinoma, eksporto rinkose gaunama ženkliai mažesnė kaina vien dėl transportavimo kaštų. Tai atsilieps ir mūsų superkamos žemės ūkio produkcijos kiekiams bei kainodarai. Teks viską mažinti“, – atsiduso J. Polujanskas.

Jurgis Polujanskas

Kainą gali išauginti keliais centais

J. Polaujanskas lygina, kad lietuviško priedo iš rapsų kaina siekia apie 1000 dolerių už toną, kai HVO – 1500 dolerių, o įprastai dyzelinas prieš mokesčius kainuoja apie 500 dolerių.

Jei tokia informacija yra teisinga, tuomet pasirinkimas naudoti brangesnį priedą vieno litro degalų kainoje sudarytų apie 3-4 euro centus.

„Orlen“ svarbiausia kokybė

„Orlen Lietuva“ patvirtino, kad dyzelinu, sumaišytu su parafininiu dyzelinu (HVO), didmeninėje rinkoje prekiauja nuo 2020 m. lapkričio 23 dienos. Tačiau bendrovės atsakymai dėl to, ar naudojami alyvpalmių produktai, prieštaringi.

„Orlen Lietuva“ į rinkai tiekiamus degalus nemaišo ir neplanuoja maišyti biodegalų pagamintų iš alyvpalmių aliejaus (Crude Palm Oil). Alyvpalmių aliejus, kaip biodegalų žaliava, nėra priimtina „Orlen Lietuva“ ir tai esame įtraukę į visų 2020 metais vykusių biodegalų įsigijimo konkursų sąlygas. Suprantame vartotojų susirūpinimą dėl šios žaliavos naudojimo biodegalų gamybai, taip pat dalis mūsų klientų – degalinių tinklų šią žaliavą yra įtraukę į nepageidaujamų žaliavų sąrašą“, – teigiama atsakyme.

PKN Orlen Lietuva

Paprašius patikslinti, ar naudojamas palmių riebiųjų rūgščių distiliatas, bendrovė patvirtino.

„Palmių riebiųjų rūgščių distiliatas yra palmių aliejaus, naudojamo maisto ir kosmetikos pramonėje, gamybos liekana. Pažymėtina, kad šis produktas nėra pripažintas didelę riziką netiesioginiam žemės naudojimo keitimui keliančia žaliava pagal EK deleguotojo reglamento (ES) 2019/807 nustatytus kriterijus, tad jos naudojimas biodyzelino gamybai yra priimtinas. Manoma, kad tai vienas efektyviausių šios liekanos panaudojimo būdų, tad nenuostabu, kad biodyzelino ir parafininio dyzelino gamintojai renkasi šią žaliavą gamybos procese“, – papildė „Orlen Lietuva“.

Bendrovė tikina, kad kainų lyginimas nėra pagrįstas, nes parafininis dyzelinis turi geresnes fizines savybes nei Lietuvoje iš rapsų gaminamas riebiųjų rūgščių metilesteris.

„Nėra abejonių, kad dėl gamybos sąnaudų bei išeigų iš tos pačios žaliavos hidrovalymo būdu pagamintas parafininis dyzelinas bus brangesnis, tačiau jo kokybė bei savybių stabilumas žemoje temperatūroje yra tą kainą atsveriantis veiksnys. Vykdydama reikalavimą į dyzeliną maišyti 7 proc. biodegalų, „Orlen Lietuva“ rinkai pasiūlė kokybišką 1 klasės arktinio dyzelino ir parafininio dyzelino (HVO) mišinį“, – komentuoja bendrovė.

Naftos perdirbėja akcentavo, kad gruodį nebuvo nupirkta dyzelino be priedų, kurį su biodegalais sumaišytų patys degalinių tinklų operatoriai.

„Pagrįstai manome, kad klientai įvertino AB „ORLEN Lietuva“ pastangas rinkoje nedaryti kompromisų kokybės atžvilgiu“, – rašoma komentare ir patikinama, kad galutiniai degalų naudotojai palankiai įvertino šaltojo laikotarpio sąlygas atitinkančio degalų mišinio kokybę, dėl to negautas nei vienas skundas.

Mažeikių nafta

Gentvilas: bus aukšti tvarumo kriterijai

Naujasis Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kurio iniciatyva teisme ir buvo įtvirtinta prievolė žiemą naudoti biopriedą, negali paaiškinti tokio „Orlen Lietuva“ sprendimo.

„Tai yra stebėtinas sprendimas. (…) Aš iš anksto užbėgdamas už akių sakau, kad labai aukšti tvarumo kriterijai bus, nes tikrai negalime užmerkti akių, kad kitoje pusėje pasaulio yra masiškai kertamos atogrąžos. Ir jeigu Europoje mes reguliuojame maisto konkurenciją su biodegalų, energetiniais augalais, pvz., rapsais, tai turime turėti mintyje ir tai, kad ne viskas tvarkoje atvežti kurą iš ano pasaulio krašto. Aš dar ir pats svarstau, gal pateikti įstatymui pasiūlymą, kad alyvpalmės kažkuria prasme būtų draudžiamos naudoti kaip biodegalai“, – sako S. Gentvilas.

Šiuo metu Seime yra svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame Seimo nariai siūlė uždrausti iš alyvpalmių naudojamus biodegalus, tačiau Aplinkos apsaugos komitete tokie siūlymai pritarimo nesulaukė, paaiškino ministras.

S. Gentvilas taipogi turi įtarimų, kad galimai dėl vis augančio kąsnio rinkoje kyla kova tarp rinkos dalyvių.

Simonas Gentvilas

„Aš manau, kad čia yra užslėptos kovos dėl rinkos, nes pats „Orlen“ taipogi pradėjo gaminti biodegalus, galbūt čia yra rinkos perkaitimo. Man atrodo, kad didelis biodegalų monopolininkas, tiesiog gali būti taip, kad išstumia lietuviškus biodegalų gamintojus laikinai iš šito reikalo, o po to jau pats užims šią rinką – bet čia sakau su žodžiu galimai. Nes tai kova dėl labai didelės rinkos, kas ją užims, tam matau prielaidų“, – pasidalijo vertinimu ministras.

Jis patikino, kad Lietuvos gamintojų gaminami biodegalai yra geros kokybės, ir jie eksportuojami į Šiaurės valstybes, kur klimato sąlygos dar atšiauresnės.

Kol kas palmes naudoti bus galima

Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė paaiškina, kad Europos Komisija yra išreiškusi susirūpinimą dėl vertingų miškų kirtimo, ir didelę riziką kelia ne tik palmės, bet ir tie patys rapsai, sojos, cukranendrės.

„Yra išleistas EK reglamentas, kad būtų ribojimas netvarus tokių žaliavų naudojimas, ir jis įpareigoja visas ES šalis nares nuo 2023 m. pabaigos iki 2030 metų visiškai atsisakyti žaliavų, kurios sukelia didelę riziką. Tačiau niuansas yra tas, kad net ir pagal reglamentą galima skirstyti iš palmių gautą žaliavą į didelę riziką keliančią, ir nedidelę. Palmių ūkis gali sertifikuotis, pateikdamas tam tikrus įrodymus trečių šalių institucijoms, kurias pripažįsta EK, kad jie yra nedidelę riziką keliantis žemės ūkis. Tai reiškia, kad tvarių palmių iš esmės gali būti ir reikia turėti tuos sertifikatus“, – sako viceministrė.

Ji patikino, kad priėmus įstatymą Seime, Lietuva anksčiau nei reikalauja reglamentas įgyvendintų ribojančias nuostatas netoleruoti didelę riziką keliančių žaliavų nuo 2023 m.

„Jis yra ambicingesnis, bet nėra tiek ambicingas, kiek norėtų Lietuvos biodegalų gamintojai, kad absoliučiai jokios palmės nebūtų naudojamos žaliavų gamybai“, – teigia G. Krušnienė.

Ji paaiškina, kad EK vertins, ar faktiškai reglamentas veikia, ar mažėja atogrąžų miškų kirtimo greitis, ar reikia griežtinti reikalavimus.

Foto: Scanpix

„Žinoma, biodegalų tiekėjai norėtų dar konkretesnio draudimo – šiai dienai įstatyme jo nėra. Čia diskusija, kiek mes norime pasitikėti Europiniu procesu, o kiek norime imtis lyderystės, nes yra šalių, kurios imasi ir ambicingesnio reguliavimo“, – paaiškino G. Krušnienė.

Anot jos, EK turi daugiau informacijos ir įrodymų, ar esamas reguliavimas veikia.

Aplinkos ministerija ir nauja vadovybė tikrai turi tą poziciją, kad netvarių palmių tikrai negali būti naudojama. O ar palmė užauginta tvariai, ar ne, priklauso nuo jos auginimo būdų, ar tas ūkis jau seniai įkurtas, ar neseniai ten buvo miškas, ar to ūkio efektyvumas iš hektaro viršija kažkokį minimumą. O PFAD gali būti tiek turintis, tiek neturintis tą sertifiką“, – paaiškino viceministrė.

Nagevičius: tos liekanos brangesnės nei palmių aliejus

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius paaiškina, kad nėra skirtumo, ar naudojamas palmių aliejus, ar liekana kaip PFAD.

„Ta liekana brangesnė, nei produktas, kurį gaminant gaunasi ta liekana. Problema yra ta, kad sukeliant PFAD paklausą ir kainą, alyvpalmių auginimas tampa dar patrauklesnis ir dar daugiau kertam tų atogrąžų miškų. Būtent alyvpalmių auginimas ir pažymėtas reglamente“, – teigia M. Nagevičius.

Jis paaiškina, kad „Neste“ yra Lietuvos rinkoje vyraujantis parafininių degalų (HVO) tiekėjas, tokius degalus gali pagaminti tik didžiosios naftos perdirbėjos pasaulyje.

Martynas Nagevičius

„Tai brangūs degalai ir gamintojai stengiasi juos atpiginti imdami kuo pigesnę žaliavą. Pati pigiausia žaliava yra palmių aliejus ir visi jo šalutiniai produktai“, – sako M. Nagevičius.

Jis patikina, kad ir lietuviški rapsų pirmos kartos degalai tinka Lietuviškai žiemai, tą įrodė ir tyrimai, ir naudojimas Skandinavijoje.

„Iki šiol 80 proc. degalų rinkoje buvo su rapsais, Lietuvos ir ne Lietuvos, o 20 proc. buvo iš palmių aliejaus, bet tik „Neste“ pylė. Jei „Orlen“ pereina prie to, tai proporcija persiverčia iš 80/20 į 20/80, bent jau iki žiemos pabaigos“, – tvirtina M. Nagevičius.

Ūkininkai baiminasi, kad nebus kur dėti rapsų

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijauskas nuogąstauja, kad pradėjus naudoti HVO komponentą, nukentės Lietuvos ūkininkai.

„Mes Lietuvos ūkininkai, augindami rapsą, iš kurio gaminamas biodyzelinas, su lietuviška biodegalų pramone galime tapti nebekonkurencingi. Šitą problemą dėl palmių aliejaus naudojimo biodegaluose kelia ne tik Lietuvos, bet visos ES ūkininkai. Ir tai yra vienas iš didžiausių skaudulių Europos žemės ūkiui šiuo metu“, – tikina A. Macijauskas.

Aušrys Macijauskas

Jis patvirtino, kad didelė dalis užaugintų rapsų yra perdirbama į biodegalus Lietuvoje. Jo teigimu, biodegalų gamintojams ūkininkai parduoda per 100 tūkst. tonų rapsų.

„Dalis aišku yra eksportuojama kaip žaliava. Rinka jiems yra, bet jei taip sparčiai plėsis palmių aliejaus panaudojimas biodegaluose vietoje rapsų, tai ir kitos rinkos bus užimtos palmių aliejumi. Didžioji dalis rapsų važiuoja į Vokietiją, Skandinaviją, bet jei HVO gamyba plėsis, mes ir ten būsim nekonkurencingi. Bet kokiu atveju eksportuoti yra ne taip pelninga kaip sunaudoti vietoje, nes yra tam tikri kaštai, pervežimai. Tiek ir vartotojas gauna pigesnį produktą, tiek ir gamintojas gauna didesnę kainą, nes nereikia mokėti už transportavimą“, – sako A. Macijauskas.

„Orlen“ dalijasi planais: iš ūkininkų gali pirkti tiesiogiai

„Orlen Lietuva“ pažymėjo, kad ateityje pati tiesiogiai galėtų supirkinėti rapsus iš gamintojų.

„AB „Orlen Lietuva“ dėl įvairų technologinių priežasčių niekada nenaudojo vietinės žaliavos biodegalų gamybai. Šių metų gegužės mėnesį AB „ORLEN Lietuva“ valdomoje naftos perdirbimo gamykloje Mažeikiuose vykdėme bendrojo perdirbimo testą, kurio metu dyzelino gamybai, kaip žaliavą, naudojome naftos pusfabrikačių ir rapsų aliejaus mišinį.

Minėto testo metu naudotas ne Lietuvoje pagamintas (išspaustas) rapsų aliejus, nes jam įsigyti vykdyto konkurso metu negavome kokybės reikalavimus atitikusio pasiūlymo iš Lietuvos rapsų aliejaus gamintojų. Ateityje, įsisavinus bendrojo perdirbimo technologiją, tikimės rapsų aliejų įsigyti iš Lietuvos gamintojų arba investuoti į aliejaus spaudimo įrangą, siekiant gamyboje naudoti Lietuvos ūkininkų išauginamą rapsų derlių“, – informavo bendrovė.