Susitarimas kartu vystyti tarptautinį eksperimentinį termobranduolinį reaktorių ITER buvo pasiektas dar 2006 metais, jį pasirašė Europos Sąjunga, Kinija, Indija, Japonija, Korėja, Rusija ir Jungtinės Valstijos.
„Uždaviniai globalūs: Žemėje pagaminti Saulės tipo termobranduolinį reaktorių. Jeigu šis planas virs realybe, mes turėsime praktiškai amžinąjį ir neišsenkantį energijos šaltinį“, – pažymi už gamybinius ryšius Estijoje atsakingas Ottas Rebane.
Didžiausia problema, kurią teks išspręsti mokslininkams, yra tokia: tam, kad įvyktų reikiama reakcija, reikalinga ne mažesnė kaip 150 mln. laipsnių temperatūra. Vienintelis būdas ją pasiekti – atlikti visas reikiamas manipuliacijas vakuume ir jas kontroliuoti pasitelkus magnetinį lauką.
„Esant tokiai temperatūrai, medžiagos skyla į elektronus ir atomų branduolius. Vienintelis būdas sulaikyti šią plazmą nuo tokio skilimo – atliekant nepertraukiamą magnetinio lauko korekciją, kontroliuoti tų dalelių judėjimą visomis kryptimis“, – paaiškino O. Rebane.
Eksperimentai šio proceso srityje vyksta jau penkiasdešimt metų.
Pagrindinis tikslas – reakcijos metu išgauti dešimt kartų daugiau energijos nei jos buvo pasitelkta. Projekto komanda viliasi plazmos gamybą pradėti per artimiausius dešimt metų.
Šio projekto vertė skaičiuojama milijardais eurų. Esminės tradicinės branduolinės energetikos problemos – branduolinės atliekos ir senkančios urano atsargos. Termobranduolinis reaktorius šiuo atveju žymiai saugesnis, nes medžiagų, nors ir skleidžiančių radiaciją, aktyvumas kelis kartus menkesnis, o branduolinė sintezės reakcija nuolat kontroliuojama, nes vos su plazma kyla bėdų, ji iškart nutrūksta.
Gana gluminanti tiesa ta, kad mus pasiekia tik maždaug pusė gaunamos elektros energijos. „Tarpinės grandies vaidmuo tenka didžiuliams garo generatoriams, tad lieka tik 48 proc. sugeneruotos šilumos. Būtent dėl šios priežasties norėtųsi gauti daugiau energijos, nei įdedame į jos gavimą“, – teigia ekspertas. Svarbiausia, kad tokia energijos schema saugi.
Greta ITER projekto Europos Sąjunga jau daug metų vykdo savą termobranduolinės sintezės programą „Eurotom-Fusion“, kuri, be kitų svarbių užduočių, ruošia mokslininkus ITER projektui. Programos skatinimui buvo įsteigtas konsorciumas „EUROfusion“, kurio veikloje aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos valstybių narių mokslinės organizacijos. Estijai konsorciume atstovauja Tartu universiteto fizikos institutas.
Kaip teigia „EUROFusion“ vadovybės narys Madisas Kiiskis, šiuo metu Estijos mokslininkų indėlis vyksta trimis kryptimis.
Jonų fizikos laboratorija aktyviai prisideda vystant naujo eksperimentinio ITER reaktoriaus diagnostinę įrangą – konkrečiai dirba gaminant specialius itin atsparius iliuminatorius. Tai labai atsakinga užduotis, nes tokius iliuminatorius, pro kuriuos ir stebimas procesas, gali pažeisti reakcijos metu išsiskiriantis neutronų srautas. Plazmos fizikos laboratorija atsakinga už lazerinį diagnostikos metodą, skirtą nuotolinei reaktoriaus sienelių sudėties analizei. Ir trečioji tyrimų kryptis: medžiagų, naudojamų apsaugai nuo neutronų spinduliuotės, savybių gerinimas.
Kalbant apie su ITER susijusius viešus konkursus, Estijos bendrovės didesne sėkme pasigirti negali. Kaip teigia O. Rebane, pirkimų mastai labai dideli – vidutiniškai siekia beveik 10 mln. eurų, tad vertėtų pagalvoti apie dar didesnį tarptautinį konsorciumą, juk net ir elementariausias maitinimo blokas turi galėti kontroliuoti tūkstančius amperų ir voltų.
„ITER sudėtingesnis nei CERN ir „European Spallation Source (ESS) pietų Švedijoje, kur dalyvauja ir Estija. Potencialo visada yra. Pavyzdžiui, turime labai stiprių IT bendrovių, kurios jau laimėjo tų minėtųjų dviejų projektų konkursų. Pavyzdžiui, Latvija ITER pasiūlė šviesolaidžių“, – paaiškina O. Rebane.
Estijos švietimo ir mokslo ministerijos mokslo tarybos patarėjas Toivo Raimas sako, kad Estija, kaip ir likusios Europos Sąjungos šalys, prie ITER projekto prisijungė per programą „EC Euratom“. Tam 2007 metais buvo įkurta visos Europos bendrovė „Fusion for Energy“ (F4E).
Europos Sąjunga dengia pusė ITER statybų išlaidų. Likusią dalį finansinės naštos po lygiai dalijasi kiti projekto dalyviai.
