Kaip praneša „Ekodom“, dėl neatsidariusio vožtuvo buvo pažeistas vėsinimo skysčio talpos bakas.

„Praėjusį šeštadienį gavome informaciją apie galimai avarinę situaciją ir su ja susijusį pirmojo Baltarusijos AE energobloko atsarginės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimą“, – rašo „Ekodom“.

Skelbiama, kad organizacijos, glaudžiai bendradarbiaujančios su Baltarusijos AE saugumo klausimais, duomenimis, baigiant hidrotestavimus AE įvyko didelio masto avarija. Dėl neatidaryto vožtuvo išpumpuojant skystį bandymų pabaigoje buvo apgadinta pirmojo reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos cisterna. Greičiausiai įvyko bako implozija.

„Jį reikia pakeisti, bet kadangi bako pakeitimas būtų tolygus avarijos pripažinimui, jį mėginama pataisyti. Tad dabar turime „karštą“ reaktorių su nestabiliai funkcionuojančia (geriausiu atveju) rezervinio šaldymo sistema Turimais Baltarusijos atominės jėgainės duomenimis, šiuo metu reaktorius yra karštas ir vyksta bandomieji jo pramoninės eksploatacijos darbai, susiję su galingumo padidinimu.

Be to, 2020 m. rugsėjo-spalio mėn. laikotarpiu iš įvairių šaltinių gaudavome informacijos, netiesiogiai patvirtinančios avarijos faktą, – kaip tik tuo metu, kai buvo pradėtas fizinis AE paleidimas ir toks procesas kaip hidrotestavimo darbai.

Mūsų šaltiniai patvirtino, kad pirmojo energobloko reaktoriaus aušinimo sistemoje įvyko „didelio masto avarija“ arba nenumatytas blogiausias atvejis, dėl ko būtina keisti įrangą. Vienas nuo kito nepriklausomi šaltiniai situaciją apibūdino tokiais žodžiais“ „vožtuvas sulenktas“, „cisterna susitraukė“, ir tai patvirtina anksčiau pateiktą versiją dėl pirmojo reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos bako implozijos“, – praneša nevyriausybinė organizacija.

Jų kiti šaltiniai nurodo, kad aušinimo sistema, kurioje ir įvyko avarija, buvo „sulieta“, ir buvo įjungtas nedarbo režimas.

„Mes kreipėmės į Branduolinės ir radiacinės saugos departamentą (Gosatomnadzor) dėl minėtos avarijos, ir spalio 13 dieną gavome atsakymą, kuriame tvirtinama, kad BelAE pirmojo energijos bloko paleidimo metu nebuvo užfiksuota jokių avarinių situacijų.

Vis dėlto informacija apie įvykį, mūsų požiūriu, rodo, kad būtina pasidomėti šiuo klausimu ir atlikti papildomus patikrinimus, nes yra tikimybė, kad informacija atitinka tikrovę, ir reaktoriaus platforma dirba be pirmojo reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos. Tai būtų neleistina ir tokia rezervinės šildymo sistemos avarija gali baigtis tragedija, lygintina su Fukušimos avarija“, – rašo „Ekodom“.

Lietuva kreipėsi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją

Laikinoji Radiacinės saugos centro direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė „Delfi“ sakė, kad apie galimą incidentą Baltarusijos AE žino.

„Tačiau nežinau, kokio rimtumo tai incidentas, bet kol kas jo pasekmių Lietuvai nejaučiame, nes ankstyvojo perspėjimo stotys nefiksavo jokio gamtinio fono padidėjimo“, – sakė ji.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) patarėja visuomenės informavimui Asta Mensonė „Delfi“ sakė, kad dėl informacijos apie galimą incidentą Baltarusijos AE, kuri pasirodė lapkričio 30 dieną Baltarusijos žiniasklaidoje kreiptasi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją.

„Siekiame gauti detalią informaciją apie minimos 1-ojo energijos bloko rezervinės reaktoriaus aušinimo sistemos gedimus, šios sistemos būklę ir galimų gedimų įtaką Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko saugos užtikrinimui vykdant jo paleidimo darbus“, – sakė ji.

Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė nurodė, kad oficialios informacijos apie šį incidentą neturi.

„Mūsų žiniomis, VATESI kreipėsi į Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją, siekiant gauti detalią informaciją apie minimus gedimus“, – pastebėjo ji.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai pranešė, kad gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes.

„Radiacijos lygio stebėjimo stočių sistemos teikiami aplinkos dozės galios matavimų rezultatai yra nuolatos stebimi, todėl apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu aplinkoje, gyventojus atsakingosios institucijos informuotų nedelsiant.

Lietuva nuolatos telkia užsienio partnerius ir tęsia veiksmus Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose tarptautiniuose formatuose, siekdama sprendimų dėl nesaugios atominės elektrinės Baltarusijoje keliamų grėsmių mažinimo“, – dėstoma jų komentare.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila sakė, kad Baltarusijos AE atsakingi pareigūnai informacijos apie incidentus „Litgrid“ neteikia.

„Lietuvos sistemos valdymo ir duomenų centre nuolat stebimi fiziniai elektros energijos srautai. Sistemos duomenys rodo, kad nuo savaitgalio Astravo atominė elektrinė stojo du kartus: pirmąjį kartą sekmadienį, lapkričio 29 d. 20:52 val. Elektros gamyba ir tiekimas buvo atnaujintas lapkričio 30-ąją, 10:28 val. Tos pačios dienos 14:59 val. elektros generacija į tinklą buvo vėl sustabdyta ir iki šiol nėra atnaujinta“, – informavo jis.