Nors Astravo AE pradėjus gaminti elektrą, Lietuva elektros prekybos sutartį su Baltarusija nutraukė, bet galimybės baltarusiškai elektrai patekti į šalį niekur nedingo. Pasak specialistų, remiantis visais fizikos dėsniais, tol kol esame sujungti laidais, elektra teka ir tekės ten, kur bus deficitas, šiuo atveju – į Lietuvą. Ką su tuo daryti ir kaip elgtis toliau - apie tai „Lietuvos politikos forume“ pirmadienio vakarą taip pat diskutavo signataras Albinas Januška, Europos parlamento narys Andrius Kubilius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

Fiziškai į Lietuvą baltarusiška elektra patenka per Latviją

Signataro A. Januškos teigimu, pagal dabartinį reguliavimą ir sistemą, kuri dabar veikia, Astrave pagaminta elektros energija esanti bendrame BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos – red. past.) žiede, Lietuvą pasiekia iš Latvijos.

„Iš esmės dabar yra tokia oficiali, akivaizdi situacija. Mes matome labai aiškią koreliaciją, kad vakar, užvakar (spalio 7-8 – red. past.) eina maždaug 300 megavatų fizinis srautas iš Latvijos į Lietuvą, tačiau mokame už 900 megavatų. Ta prasme, kad komercinis srautas yra 900, ir susidaro toks skirtumas. Tie 500-600 megavatų yra pas mus, duobėje, iš Astravo.“ – dėstė A. Januška.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas siūlė nepainioti fizinių ir komercinių srautų, tikino, kad neperkame ir nevartojame baltarusiškos elektros tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai.

„Nepriklausomai nuo to (kad vos pradėjusi veikti Astravo AE buvo sustabdyta dėl transformatorių sprogimo – red. past.), komerciniai srautai šiandien tebevyksta, iš Baltarusijos į Lietuvą jie sėkmingai keliauja, nes deja esame bendroje IPS/UPS sistemoje, BRELL sistemoje kartu su Rusija ir Baltarusija. Tai čia toks faktas. Antiastravinis įstatymas yra įgyvendintas pilna apimtimi. Dėl tiesioginio patekimo klausimų tikrai nekyla, srautas (komercinis – red. past.) yra užnulintas per 32 minutes nuo elektros energijos gamybos pradžios.“ – dėstė Vaičiūnas.

Žygimantas Vaičiūnas


„Prekyba su Rusija ir Baltarusija iki šiol vyko per vadinamąjį Lietuvos ir Baltarusijos pjūvį. Prekyba vyksta biržoje ir tokiu būdu yra prekiaujama elektra. Po Astravo paleidimo šitas pjūvis buvo užnulintas, prekyba nebevyksta ir jis yra realiai perkeltas ant Latvijos-Rusijos sienos prekybai rusiška elektra. Svarbiausia, kad komerciniai ir fiziniai srautai gyvena atskirą gyvenimą. Yra tam tikros tendencijos, bet neišvengiamai esame toje pačioje sistemoje ir komerciniai srautai turi būti atskirti. Iki sinchronizacijos tie srautai yra neišvengiami. Mes esame vienoje balansavimo sistemoje.“ – kalbėjo energetikos ministras.

Januška nesutiko su ministru ir teigė, kad jo minimi skaičiai yra neišgalvoti, o oficialūs, pateikiami Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“.

Buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo, dabar ISM vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus D. Misiūno teigimu, apie fizinius elektros srautus diskutuoti net neverta, kadangi, elektra visada tekės ten, kur jos trūksta. Tačiau verta diskutuoti apie komercinius srautus, kuriems paaiškinti jis pateikė analogijos pavyzdį.

„Įsivaizduokime rinką ir ji tam tikromis linijomis susisieja su aplinkinėmis rinkomis, šiuo atveju su išorinėmis rinkomis, Rusijos rinka. Ant kiekvieno iš tų taškų yra formuojamas importo taškas, kaip koks „muitinės sandėlis“. Į ten bet kokia atvežama elektra turi būti pripažinta, „išmuitinta“. Taigi Lietuvos „muitinės sandėlyje“ nieko negali būti, nes leidžiamas nulis, tačiau Latvijos-Rusijos taške, pagal veikiančią metodiką galima maksimaliai priimti 950 megavatų.

Paskutinėmis dienomis ten įvažiavo apie 500 megavatų. Po to, kai ji yra „išmuitinama“, tai ji yra visiškai vienoda su visa kita elektra, kuria yra prekiaujama Baltijos šalyse. Tai reiškia, kad tikrai taip gali nutikti, kad rusiška elektra, rusiška, tai sakau sąlyginai, nes tame mišinyje tikrai gali būti ir Astravo elektra, bus prekiaujama vidinėje Baltijos šalių rinkoje. Negana to, tikriausiai dalis tos elektros gali nutekėti į Lenkiją, nes yra srautas į Lenkiją. Rinkoje ja bus prekiaujama ir mano nuomone, už ją bus mokama realiais pinigais.“ – dėstė D. Misiūnas.

A. Januška priekaištavo energetikos ministrui, kad „Litgrid“ parengta nauja metodika prieštarautų antiastraviniam įstatymui ir įteisintų dabartinę, anot jo, neteisėtą situaciją. Ministras atsakė, kad minėtas įstatymas reikalauja neįsileisti elektros iš Baltarusijos, o tai šiandien yra padaryta.

„Kai 2018 m. metodiką latviai keitė, buvo galima pasiūlyti<..>, kad jie prekiautų tik tuo kiekiu elektros, kiek jie gali pasiimti iš Rusijos. Neliesti mūsų skerspjūvio. T. y. pas juos yra maždaug 200 megavatų pralaidumas, tai ir prekiaukite tuo kiekiu. Gal ministras ir siūlė tai, bet latviai nesutiko, nes jie norėjo prekiauti Astravo elektra. Ministras nusileido jiems ir atidavė mūsų skerspjūvį. Mes esame bendroje zonoje, trišalis bendradarbiavimas. Jei latviai išeina iš to bendradarbiavimo, mes teoriškai irgi galime pasiimti savo žaislus, mes galime visą balansą ir savo srautus sau susigrąžinti.
<..> O ministras ką padarė toje metodikoje, kurios VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba - red. past.) nepatvirtino ir pripažino, kad tai neįgyvendina antiastravinio įstatymo, tai norėjo tai įteisinti. Dabartinė neteisėta situacija, kai latviai iš esmės vagia elektrą, pagal šitą naują metodiką ji būtų įteisinta.“ – kalbėjo A. Januška.

„Mes paruošėme labai gerą derybinį pagrindą. <..> Antiastravinis įstatymas reikalauja neįsileisti elektros iš Baltarusijos, po Astravo paleidimo. Tas yra šiai dienai padaryta. Antras aspektas, kas yra susijęs su rusiška elektra, tai taip, galima derėtis su Europos Komisija, Baltijos šalimis, kad tas sprendimas būtų įgyvendintas. „ – sakė Ž. Vaičiūnas.

Siūlo su Latvija kalbėti politine kalba ir žiūrėti į ateitį

Užsienio reikalų ministerija taip pat kritiškai vertino siūlomą naująją metodiką. Viceministro A. Zananavičiaus teigimu, ši metodika ne tik neužtikrintų antiastravinio įstatymo įgyvendinimo, bet ir galimai keltų problemų ateityje siekiant sinchronizacijos su vakarų Europos energetine sistema.

„Mes turime pripažinti faktą, kad jokios naujos oficialiai galiojančios metodikos nėra ir šiandien galioja 2018 m. metodika. URM nuomonė visada tokia ir buvo, kad ta metodika galioja tol, kol ji nebus pakeista, arba kol iš jos nepasitrauks Latvija arba Estija.

<...> Mes susidūrėme su situacija, kad ši metodika, mūsų nuomone, turėjo dvi problemas<..>. Didžiulė problema, kad ji neužtikrino antiastravinio įstatymo įgyvendinimo. Antra problema buvo, kad iš principo ta metodika vedė link didėjančios prekybos su trečiosiomis šalimis. Tai ilgalaikėje perspektyvoje galėjo sutrukdyti visam sinchronizacijos procesui“ – sakė A. Zananavičius.

Europarlamentaras A. Kubilius, sako, kad pirmas žingsnis šiandien turėtų būti politinis pokalbis su Latvija, dėliojant argumentus ir ieškant tolimesnių bendrų sprendimų.

„Šiandien pats laikas ištaisyti klaidas. O tai padaryti reikia kalbant su latviais atvira, bet politine kalba. Paaiškinant Latvijos piliečiams, kaip mes vertiname tam tikrus veiksmus, kuriuos šiandien matome. Reikia prisiminti, kad latviai prieš metus nusprendė keisti metodiką ir pasakė, kad jiems būtinai reikės pirkti elektrą iš Rusijos, iki tol visa elektra buvo perkama per Lietuvą, iš Kaliningrado, per Baltarusijos jungtį. <....> aš turiu latvių pernai metų skaičius, tai jiems papildomos elektros iš Rusijos, kaip ir nereikia. <...> Vienintelė ryškiai deficitinė rinka Baltijos šalyse yra Lietuva.<...> Kyla klausimas, kodėl latviai nutarė pasirūpinti Lietuvos deficito aprūpinimu. Tai nėra labai sąžiningas veikimas ir tai reikia labai aiškiai įvardinti.<...> Reikia kalbėti su latviais labai aiškia politine kalba, kad broliai latviai, jums tos rusiškos elektros visiškai nereikia, jei norite padaryti biznelį ant lietuviškos rinkos, tai tas biznelis nėra padorus ir gali sugadinti santykius ganėtinai ilgam laikui, todėl gal reikėtų kitokių sutarimų ir sprendimų. Mano pirmas veiksmas būtų toks. “ – kalbėjo A. Kubilius.
Ž. Vaičiūno teigimu, Latvijos ir Estijos reguliatoriams pasitvirtinus naują metodiką, jie ja ir remiasi, kai tuo tarpu Lietuvoje teoriškai tebegalioja 2018 m. metodika. Kol nebus naujos metodikos, situacija niekaip nepasikeis.

Didelis verslas su daug interesų

A. Januška diskusijoje ne kartą akcentavo apie, jo nuomone, neįgyvendinamą antiastravinį įstatymą ir užsiminė apie bandymą paveikti VERT.

Albinas Januška


„Antiastravinis įstatymas yra neįgyvendintas. Tą pasakė VERT.<..> Kai VERT tą pasakė, jam buvo pradėtas daryti spaudimas. <...> Prezidentūros patarėjas energetikai vaikščiojo po Seimą ir sakė, ar jūs negalite pakeisti VERT vadovę VERT pavaduotoju, nes jis sukalbamesnis ir, kad VERT patvirtintų šitą metodiką. Čia yra absoliutus skandalas. Pagal Lietuvos įstatymus ir Europos energetikos teisę, tai VERT yra nepriklausoma organizacija ir nuo politikos, ir nuo verslo interesų“ – sakė A. Januška.

„Tai yra didžiulis verslas. Tai nėra smulkūs pinigai. Mes kalbame apie turbūt iki pusės milijardo metinę apyvartą, kurią kažkas būdamas tiesioginis pardavėjas, arba būdamas tarpininkas gali uždirbti labai solidžius pelnus. Dėl to atsiranda daug interesų už tai, kad ta prekyba vyktų.<...> Esminis dalykas yra galvoti, ką mes galime padaryti, nes ši situacija jau yra faktas.“ – kalbėjo D. Misiūnas.

Ž. Vaičiūnas sakė, kad jei nieko nebūtų padaryta, dabar elektra iš Baltarusijos keliautų nekontroliuojamais srautais, o dabar taip nėra.

Jis aiškino, kad Latvijos vyriausybė nuo 2019 m. šitą klausimą svarstė net keturis kartus. Tris kartus buvo priimtas sprendimas prekiauti su Baltarusija elektra, ketvirtąkart – priimtas politinis sprendimas baltarusiškos elektros neįsileisti. Pasak energetiko ministro, dabar reikės tęsti darbus ir toliau spręsti klausimus su Latvija.

Laidoje taip pat kalbėta apie Baltijos valstybių priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir ką daryti, kad tai netaptų kliūtimi Baltijos rinkai sinchronizuojantis su Vakarų Europa 2025-aisiais metais.
Visą „Lietuvos politikos forumą“ galite žiūrėti čia.