Visos trys naująją valdančiąją koaliciją formuojančios politinės partijos pasisako už tai, kad Vyriausybėje rengiamas ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, vadinamas „Ateities ekonomikos DNR“, būtų peržiūrėtas.
Kaip žinia, iš viso jame numatyta 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų.
Spalio 29 dieną planas turėjo 61 patvirtintą projektą. Apie kai kuriuos jų „Delfi“ jau yra rašęs, o apie kitus skaitykite šioje ir kitose publikacijose.
Pravers po sinchronizacijos
Už elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimą atsakinga dukterinė valstybės valdomos „Epso-G“ įmonė.
Kaip skelbiama viename DNR plano priedų, atsižvelgiant į dažnio stabilumo po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais studijos rezultatus, Baltijos elektros energetikos sistema bus reikalingi lankstūs ir itin greiti elektros energijos kaupikliai, gebantys užtikrinti galios rezervus.
„Taip pat, nacionaliniai ir ES klimato kaitos mažinimo tikslai nubrėžia tvarią energetikos kryptį, todėl elektros sistemai reikalingas paslaugas turėtų teikti įrenginiai, neišskiriantys šiltnamio dujų“, – rašoma dokumente.
Paaiškinama, kad siekiant užtikrinti patikimą, stabilų ir vartotojų interesus atitinkantį Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimą prieš ir po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, reikia įrengti keturis energijos kaupimo įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos.
Įrenginiuose būtų naudojama ličio jonų baterijų energijos kaupimo technologija. Jie turėtų būti geografiškai išskaidyti.
Projektui numatyta 104,915 mln. eurų (be PVM) ir jis turėtų būti užbaigtas iki 2021 metų gruodžio.
Saulė ir vėjas
DNR plano investicijų komitetas yra patvirtinęs projektą, kurio metu valstybės valdoma „Litgrid“ už 5,95 mln. įvykdytų parengiamuosius darbus jūrinio vėjo infrastruktūros įrengimui.
„Iki 2030 metų Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslinga organizuoti konkursus iki 700 MW vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai“, – rašoma projekte.
Tačiau tam, kad jūrinius vėjo elektrinių parkus būtų galima prijungti prie aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo, jūroje yra statomos specialios platformos (ant kurių įrengiamos transformatorių pastotės) su reikiamos galios transformatoriais, į kuriuos jūriniais kabeliais yra jungiamos vėjo elektrinės.
„Tada platformos jūriniu ir sausumos kabeliais yra jungiamos prie transformatorių pastočių, esančių sausumoje“, – dėstoma dokumente.
Numatoma, kad iki 2023 metų pabaigos projektu būtų nupirktos konsultacinės paslaugos, parengtos projekto įgyvendinimo ir trasos jūroje nustatymo studijos, parengti teritorijų planavimo dokumentai, patvirtintas specialusis šių dokumentų įgyvendinimas, atliktas dugno tyrimas ir parengti techninių specifikacijų ir rangos darbų pirkimo dokumentai.
Tuo metu Nacionalinei mokėjimo agentūrai siūloma plėtoti kitą atsinaujinantį energijos išteklių – saulę.
Patvirtintame projekte dėstomą, kad šiluminę energiją, reikalingą žemės ūkio gamyboje ir gaunamą naudojant iškastinius išteklius (lengvatinio akcizo dyzeliną ir krosninį kurą), galima sėkmingai generuoti panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius tokius, kaip saulės šviesos energija, kombinuojant ją su biokuru ar biodujomis.
„Saulė yra pats galingiausias atsinaujinantis energijos šaltinis. Švari, neišsenkanti saulės energija pasiekia žemę milijardus metų ir pasieks ateityje. Teorinis metinis saulės energijos potencialas yra tūkstančius kartų didesnis už kitų rūšių energijos potencialą“, – teigiame dokumente.
Todėl norima už 5 mln. eurų saulės šviesos energijos jėgaines instaliuoti 463 žemės ūkiuose (suminė galia – 13,8 MWh).
Pareiškėjai tokioms jėgainėms galėtų būti daržininkystės-sodininkystės, mišrios gamybos, gyvulininkystės ūkiai, augalininkystės ūkiai, auginantys pramoniniams poreikiams skirtą produkciją, kitą nei grūdininkystės ir grūdininkystės ūkiai, valdantys ne daugiau kaip 300 hektarų.
Projektą tikimasi baigti iki 2021 metų pabaigos.
Keis transportą
Dar keturis DNR plano projektus norima patikėti Aplinkos projektų valdymo agentūrai.
Už 10,3 mln. eurų iki 2021 metų pabaigos norima 410 transporto priemonių perdirbti į elektromobilius arba įkraunamą hibridinę pavarą turinčias transporto priemones.
„Automobilių perdirbimo į elektra varomas transporto priemones ar įkraunamą hibridinę pavarą turinčias transporto priemones technologija yra nauja ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje.
Toks automobilių perdirbimas labiau paplitęs šalyse, kurių miestuose taikomi dyzelinu varomų transporto priemonių eismo ribojimai. Nors Lietuvos miestuose tokio ribojimo dar nėra, tačiau dauguma miestų turi pasitvirtinę darnaus judumo miestuose planus, todėl tikimasi, kad valstybės investicija, iš dalies finansuojant komercinių kelių transporto priemonių perdirbimą į visiškai ar iš dalies varomas elektra transporto priemones, paskatins platesnį šios technologijos naudojimą ir darnesnį judumą Lietuvoje“, – teigiama projekte.
Nurodoma, kad šios paramos galės prašyti keleivių ir krovinių vežimo sausumos transporto priemonėmis (išskyrus geležinkelio transportą) veiklą vykdantys juridiniai asmenys.
„Finansavimo dydis vienam pareiškėjui: 55 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai pagalba teikiama didelėms įmonėms ir 65 proc., kai pagalba teikiama mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 2 mln. eurų“, – nurodoma projekte.
Reikalaujama, kad pareiškėjai perdirbtas transporto priemones naudotų ne trumpiau kaip 3 metus, per kuriuos negalės jų perleisti, perduoti, parduoti, išnuomoti.
2,45 mln. eurų norima skirti demonstraciniam pilotiniam projektui, kurio tikslas praktiškai išbandyti „žaliojo“ vandenilio maišymą su gamtinėmis dujomis ir šio mišinio tiekimą į dujų perdavimo infrastruktūrą.
„Lietuva, turėdama puikiai išvystytą dujų infrastruktūrą bei nuolat didėjančius energijos kiekius, pagaminamus iš atsinaujinančių energijos išteklių, turi galimybę inicijuoti ir vystyti savo pilotinį pagaminto vandenilio maišymo su gamtinėmis dujomis ir šio mišinio transportavimo projektą, siekiant nustatyti optimalias tokio mišinio proporcijas Baltijos regiono dujų transportavimo tinkluose“, – dėstoma projekte.
Siekiama, kad už numatytą sumą iki 2021 metų pabaigos būtų sumontuota technologinė įranga, atlikti įrangos eksploataciniai bandymai, pasirašytas statybos darbų užbaigimo aktas ir užregistruotas infrastruktūrinis objektas.
„Pagrindinės įmonės Lietuvoje, kurios turi arba planuoja vystyti vandenilio elektrolizės įrenginius yra „Achema“, „Orlen“, „SG dujos“, „Ignitis gamyba“, – rašoma dokumente.
Dar už 2,4 mln. eurų Lietuvoje iki 2022 metų pabaigos norima įrengti ir paruošti eksploatavimui du naujus suskystintųjų gamtinių dujų pildymo punktus.
„Lietuvoje trūksta ne tik transporto priemonių, naudojančių alternatyviuosius degalus, tačiau ir atitinkamos infrastruktūros valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose. Veikia tik šeši vieši suslėgtų gamtinių dujų pildymo punktai, o bendras alternatyviųjų degalų naudojimas palyginti su bendru energijos suvartojimu transporto sektoriuje nuo 2006 iki 2017 metų sumažėjo 8 proc.
Tolimųjų krovinių pervežimų segmente šiuo metu technologiniu požiūriu konkurencingiausia ir ekonomiškai naudingiausia alternatyva – suskystintos gamtinės dujos, kuri yra pagrindas pereinant prie mažiau taršaus sunkiojo transporto. Elektros energijos ir vandenilio technologijos šiai dienai nėra pakankamai konkurencingos sunkiajame transporte, pervežimų efektyvumas, kuris remiasi ir nuvažiuojamu atstumu palyginti su dyzelinėmis ar dujinėmis alternatyvomis yra mažesnis“, – argumentuojama projekte.
Jame dar pabrėžiama, kad nauji pildymo punktai turės būti vienas nuo kito nutolę ne mažesniu kaip 100 kilometrų atstumu.
„Maksimali subsidijos suma vienam pareiškėjui – 1,137 mln. eurų“, – nurodoma dokumente.
Taip pat keliami reikalavimai, kad kiekvienais metais pildymo punkte būtų aptarnaujamos nemažiau kaip 1825 transporto priemones ir parduota nemažiau kaip 193 450 kilogramų SkGD.
Galiausiai, valstybė nori iki 2022 metų į biodegalų gamybą Lietuvoje investuoti 9,7 mln. eurų.
„Naudojant antros kartos biodegalus (pagamintus iš biomasės atliekų ar liekanų) transporto priemonėse išmetama vidutiniškai iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su naudojamu tuo pačiu mineralinės kilmės naftos degalų kiekiu.
Pavyzdžiu, sudeginus vidaus degimo variklyje 1 megadžaulį benzino į orą išmetama apie 93,3 g. CO2, tuo metu sudeginus 1 MJ antros kartos bioetanolio, pagaminto iš kviečių šiaudų, į aplinką galutinai išmetama tik apie 13,7 g. CO2“, – aiškinama dokumente.
Dėl to norima prie jau veikiančių biodegalų gamybos pajėgumų įrengti bent po vieną bioetanolio ir biodyzelino gamybos įrenginį.
„Bendras viešųjų lėšų poreikis finansuojamiems projektams skiriamas iš DNR ekonomikos plano lėšų 2021 metais – 1 mln. eurų. Bendras lėšų poreikis periodui nuo 2021 iki 2022 metų – 8,7 mln. eurų“, – rašoma projekte.
Tikimasi, kad tada metinis biodegalų gamybos padidėjimas sieks ne mažiau kaip 14 tūkst. tonų per metus. Reikalaujama, kad sukurta infrastruktūra būtų eksploatuojama ne trumpiau kaip 10 metų.
