Pasak bendrovės, nors nuo šių metų pradžios „Amber Grid“ teikiamų perdavimo paslaugų tarifas yra 16 proc. mažesnis, išaugusios dujų perdavimo apimtys Latvijos kryptimi ir didesnė dujų paklausa Lietuvoje, ypač elektros gamybos sektoriuje, padėjo išlaikyti stabilų pajamų, uždirbtų iš dujų perdavimo veiklos, lygį.

Per devynis šių metų mėnesius „Amber Grid“ uždirbo 19,4 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA), arba beveik 13 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Bendrovės grynasis pelnas per šį laikotarpį padidėjo iki 13,5 mln. eurų nuo 7,8 mln. eurų tuo pačiu laiku 2019 metais. Teigiamą įtaką pelnui turėjo mažesnės veiklos ir pelno mokesčio sąnaudos dėl didelių investicijų.

„Tinkamai išnaudojama dujų perdavimo infrastruktūra ir uždirbtos pajamos iš dujų transportavimo Baltijos šalims ir Suomijai leido kompensuoti metų pradžioje menkiau augusias pajamas dėl mažesnio taikomo tarifo ir šiltesnių nei įprasta žiemos orų. Lietuvos dujų perdavimo sistema pritaikyta įvairiems rinkos scenarijams ir mūsų klientai pasinaudoja sukurtomis galimybėmis bei prekybos dujomis alternatyvomis“, – pranešime sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

„Amber Grid“ nurodo, kad per 2020 metų tris ketvirčius į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota beveik 26 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai beveik 17,6 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų tuo pačiu laiku. Iš Lietuvos dujų perdavimo sistemos į Latviją, Estiją ir Suomiją per devynis mėnesius buvo perduota dvigubai daugiau dujų nei pernai tuo pačiu metu – 7,8 TWh.

Perdavimo apimtys labiausiai didėjo dėl palankų dujų kainų tarptautinėje rinkoje ir dėl šiemet pradėjusios veikti Estijos-Suomijos dujų perdavimo jungties „Balticconnector“.

Sausį-rugsėjį Lietuvos poreikiams buvo suvartota 17,7 TWh dujų, arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Šiemet vyravusi itin palanki dujų kaina paskatino Lietuvoje gaminti elektros energiją iš dujų.

Per 9 mėnesius iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo buvo patiekta 63,7 proc., o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos – 36,3 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.