Apie tai, kad sostinės savivaldybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir didžiausių vaistinių tinklų atstovams pavyko dėl to susitarti A. Bužinskas pranešė laidoje „Delfi tema“.
„Šią savaitę Vilniaus mieste pradėsime dalinti kalio jodido tabletes. Bus išplatinta informacija, kiekvienas Vilniuje registruotas gyventojas galės pasiimti dviejų parų normą, t. y. keturios tabletės“, – sakė jis.
Savivaldybės atstovas teigė, kad šiek tiek nerimaujama, jog gyventojai vangiai eis jų pasiimti, tačiau patarė tai padaryti, nes tabletės praverstų avarinio įvykio Astravo atominėje elektrinėje atveju.
„Jas namie patartina turėti, – sakė A. Bužinskas. – Esame išrašę elektroninius receptus kalio jodido tabletėms. Žmogus ateina su savo asmens dokumentu ir pasiima tabletes. Jei žmonės negali patys atvykti, tada gali duoti savo įgaliotam atstovui asmens dokumentą, su kuriuo irgi bus galima atsiimti.“
Anksčiau skelbta, kad elektros generacija už 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje Astravo AE tikimasi pradėti lapkričio 7 dieną.
Svarbiausia nepanikuoti
Laidoje dalyvavęs Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pastebėjo, kad atominėse elektrinėse tokios avarijos, kai „išmetamas radioaktyvus debesėlis ir jis keliauja daug kilometrų“, yra be galo retos.
„Tačiau visokių „mikroįvykių“ būna daug. Todėl svarbu, kad mes paniškai nereaguotume į kiekvieną tokį įvykį. Būna, kad porą kartų per metus elektrinė automatiškai sustabdoma dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, apsaugos suveikia.
Svarbu, kad kad nebūtume „trolinami“ šioje vietoje, turint omenyje, kaip veikia socialiniai tinklai, kokią gyventojų apimtį jie gali pasiekti per kelias sekundes“, – sakė jis.
V. Poderys akcentavo, jog tokiuose atvejuose ne radiacija, o žmonių panika yra didžiausia problema.
Savo ruožtu A. Bužinskas prisiminė, kad praėjusį savaitgalį per „Facebook“ žinučių siuntinėjimo platformą buvo platinama melaginga žinia apie tai, kad neva nuo Astravo eina radioaktyvus debesis, institucijos tai žino, bet jokių sprendimų nesiima.
„Ta „fake news“ nebuvo smarkiai paplitusi, bet reaguoti reikėjo ir kadangi mes turime pastoviai tikrinamus oro užterštumą ir pan., institucijos sureagavo, mes iš savo pusės irgi paneigėme. Burbulas subliuško“, – pasakojo jis.
Savivaldybės atstovas teigė, kad net ir atėjus dienai „X“, gyventojams pirmiausia reikėtų sekti informaciją iš oficialių institucijų.
„Gyventojai turėtų laukti informacijos iš oficialių institucijų. Tai bus per įspėjamuosius pranešimus, televiziją, internetą, radiją. Ar reikia gerti kalio jodidą, kada, ar eiti į lauką, ar būti užsidarius namuose, niekur nevažiuoti. Kiekvienam patartina turėti 3 dienų maisto ir švaraus vandens normą namuose“, – sakė jis.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis svarstė, jog negalima viso gyvenimo gyventi kiekvieną rytą pabundant išpiltiems šalto prakaito ar žiūrėti pro langą ir laukti kokių nors ženklų.
„Pagrindinis gyvenimo zonoje, kuri yra pasiekiama atominės elektrinės, principas yra turėti bent vieną patikimą informacijos gavimo ryšį. Jei kažkas atsitiktų, pirmas dalykas yra apsisaugojimas nuo oru ateinančių radionuklidų dalelių.
Tai galima daryti kiek įmanoma uždarose patalpose. Reikėtų užsidaryti kambariuose, namuose. Jokiu būdu nebandyti eiti į stotį ar važiuoti su savais automobiliais. Jei būtų evakuacija, tai vyktų kartu su dezaktyvacija specialiomis priemonėmis. Taip žymiai saugiau“, – sakė jis.
Profesorius dar vylėsi, kad dėl politinių procesų Baltarusijoje Astravo AE ateityje bus atviresnė užsienio ekspertams.
„Gal ateityje bus priimti sprendimai, kurie išspręs kardinaliai šitą klausimą“, – sakė jis.
Neišspręstos problemos
A. Bužinskas dar papasakojo, kad Vilniuje galimam avariniam įvykiui Astravo AE iki galo dar nepasiruošta.
„Galėčiau įvardinti tris praktines problemas pasiruošimui. Pirma, padengiame tik trečdalį perspėjimo sirenų tinklo Vilniaus mieste. Gyventojai irgi rašo, kad buvo testuojama sistema, bet mes nieko negirdėjome. Taip ir yra. Vilniui reikalingos maždaug 108 sirenos, o turime 35“, – sakė jis.
A. Bužinsko teigimu, sirenų įrengimą turėtų finansuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), bet to nedaro.
„Mes patys iš savivaldybės biudžeto nusimatome juokingus kiekius, bet per metus bent po 6 naujas sirenas įrengiame“, – sakė pašnekovas.
Antra A. Bužinsko įvardinta problema – informacinių pranešimų tinklo nepasiekiamumas.
„Kai būna audra, gauname į telefoną pranešimą ir tai kontroliuoja PAGD, bet nemaža dalis Vilniaus gyventojų tų pranešimų negauna. Yra biurokratiniai-techniniai dalykai dėl licencijų pirkimo ir pan., ko PAGD iš savo pusės nėra padaręs“, – teigė jis.
Galiausiai, pasak A. Bužinsko, miestas nėra pilnai apsirūpinęs.
„Tai savivaldybei priskirta funkcija su intencija, kad ji turi būti finansuojama. Dabar griežtai pasakyti, kad mes turime pakankamai vandens talpų, rezervuarų ar švaraus maisto davinių, kad aprūpintume miestą, negalime. Kaip tai artimiausiu metu bus išspręsta mes irgi nematome. Norėtume didesnės pagalbos iš centrinės valdžios“, – sakė jis.
