Vadino per dideliu ir per brangiu pirkiniu
Dar pernai buvo galima girdėti pasisakymus apie vos alsuojančią „Achemos“ įmonę. Jos akcininkė ir valdybos pirmininkė Lidija Lubienė mynė Energetikos ministerijos durų slenksčius bandydama susitarti dėl, kaip buvo teigiama, per didelių SGD terminalo išlaikymo kaštų, kurių nemaža dalis teko ir tenka būtent šiai įmonei.
Tada L. Lubienė teigusi, kad būtent terminalo išlaikymas kelia riziką didžiausios šalyje dujų vartotojos išlikimui bei valdžiai žėrė kritiką, esą ji neremia nacionalinio kapitalo įmonių.
„Delfi“ kalbėdamasi su „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės Lidijos Lubienės pavaduotoju Gintaru Balčiūnu bei „Achema“ generaliniu direktoriumi Ramūnu Miliausku aptarė SGD terminalo klausimą. Kaip pabrėžė G. Balčiūnas, dažnai įmonės pozicija yra pateikiama klaidingai, mat įmonė tikrai nėra nusiteikusi prieš SGD terminalą.
Anot jo, dar pačioje SGD terminalo atsiradimo klausimo svarstymo pradžioje, „Achemos“ koncernas buvo parengęs net 13 studijų, kur buvo aiškinamasi, kur toks terminalas galėtų stovėti, kokio tipo būti ir pan.
„Ir vis tik buvo pasirinktas kitas brangus variantas. Mes dėl to kartais ir nesusišnekame su valstybe, nes priimami sprendimai kartais neturi ekonominės logikos, o pas mus ekonominė logika yra labai svarbi“, – pridūrė jis.
G. Balčiūno teigimu, šiandien SGD terminalas Lietuvai yra per didelis ir per brangus.
„Mes žinome, kiek sumokėjo lenkai, kurie pasistatė didesnį terminalą. Jis buvo pigesnis, dalis pinigų buvo gauta iš Europos Sąjungos (ES).
Yra problema, kad, mano subjektyvia nuomone, asmenys, kurie dirba valstybės institucijose, turi menką ekonominį mąstymą ir daugiau žiūri ne į ekonominę pusę, bet savo asmeninių politinių tikslų, arba nesupranta kai kurių dalykų ir įgyvendina tas priemones, kurias galima įgyvendinti ir pigiau.
Taip visi vartotojai, aišku, ir mes („Achema“ – red.), sumokėtume mažiau mokesčių nei dabar mokame“, – atvirai sakė jis, o paklausus, kur įmonės pozicija buvo anksčiau, kai buvo priimami sprendimai, teigė, kad jos tiesiog niekas neklausę.
„Buvo keli klausimai, ar norime prisidėti, tada mes paprašėme informacijos dėl terminalo, kaip verslo, modelio, tai tos informacijos niekas neduoda. <...>
Mes turėjome siūlymus, kada buvo sprendžiama dėl terminalo išsipirkimo, informavome, kiek tokie laivai kainuoja, tiek nauji, tiek iš antrų rankų, ir kokius laivus būtų galima įsigyti, bet į mūsų nuomonę atsižvelgta nebuvo.
Buvo pasamdyti konsultantai, o konsultantai neva davė nepriklausomas išvadas, bet tos išvados yra keistos“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kiek „Achema“ šiandien prisideda prie terminalo išlaikymo, G. Balčiūnas tikino, kad 2019-aisiais vien SGD terminalo mokesčio įmonė sumokėjo apie 24 mln. Eur.
„Mes siūlėme pigesnius variantus, tos sumos ženkliai skiriasi. Mano skaičiavimais, už terminalą iš viso bus sumokėta apie 800 mln. Eur, kai tokio dydžio terminalas kainuoja gerokai mažiau. Lenkai pastatė terminalą už 390 mln. Eur.
Šiuo metu terminalo išlaikymo kaštai yra sumažinti, bet jie pratęsti laike dėl paimtos paskolos“, – kalbėjo jis.
Dujas perka iš ten, kur pigiau
„Lietuva dujas perka iš Rusijos „Novatek“ – būtent tokios ir panašios antraštės prieš kurį laiką mirgėjo tarptautinėje žiniasklaidoje. Apie tai rašė ir „Delfi“.
Kaip tuo metu skelbė naujienų agentūra „Reuters“, dar 2019-ųjų balandžio mėnesį Lietuvą buvo pasiekę trys dujovežiai, o rusiškų dujų pirkėjai, kaip buvo teigiama, buvo Lietuvos valstybės valdoma įmonė „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET)) bei viena didžiausių Lietuvos dujų vartotojų ir trąšų gamintojų „Achema“. Abi įmonės, kaip buvo rašoma, gamtines dujas pirko iš didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“, kuri yra siejama su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka.
Tiesa, patys „Achemos“ vadovai „Delfi“ komentavo, kad dujos atkeliauja ne iš šios įmonės.
„Tas kiekis, kuris yra perkamas iš tos įmonės, yra visiškai minimalus. Tai yra mažiukai laiveliai, jie yra pigesni ir taip mes sugebame pigiau nusipirkti dujas“, – pridūrė ir G. Balčiūnas.
Pasiteiravus, ar įmonė paprasčiausiai žiūrinti, kaip sutaupyti kaštus, jis tai patvirtinto.
„Taip, mes tikrai šioje vietoje žiūrime, kur mažesni kaštai. Tikrai neperkame dujų ten, kur brangiau. O tas politinis dalykas, mes perkame ne iš „Novatek“.
Mes turime žiūrėti ekonomikos, turime stengtis dujas nusipirkti kuo pigiau“, – sakė jis.
Paprašius patikslinti, iš kokių tiksliai kompanijų įmonė perka SGD, buvo įvardinta „Novatek Gas and Power Asia Pte. Ltd. Singapore, Zug branch“ įmonė, kuri, kaip galima matyti ir "Novatek" oficialiai skelbiamoje informacinėje lentelėje, yra dukterinė "Novatek" kompanija.
„Gamtinės dujos sudaro didžiausią dalį produkto savikainoje, todėl, kaip ir kiti gamintojai, „Achema“ perka dujas iš to tiekėjo, kuris tuo metu pasiūlo mažiausią kainą rinkoje. Atsižvelgdama į biržos pasiūloje tuo metu esančias kainas, bendrovė iš įvairių šalių tiekėjų perka ir vamzdines dujas, ir SGD. Tarp jų kelis procentus sudaro ir Singapūro kompanijos Šveicarijos filialo „Novatek Gas and Power Asia Pte. Ltd. Singapore, Zug branch“ parduodamos SGD“, – patikslino R. Miliauskas.
Kalbėdamas apie SGD įsigijimą iš Rusijos įmonių bei pačią tokio sprendimo ideologiją, G. Balčiūnas užsiminė, kad tada turėtume diskutuoti ne tik apie gamtines dujas, bet ir apie iš šios šalies importuojamą kitą produkciją.
„Tada reikėtų kalbėti, kad nieko iš ten nebepirktume, ar kaip?
Ypač, jei ten yra pigiau. Dabar, kaip suprantu, yra perkama mediena, grūdai, tos pačios trąšos, kurių Lietuva negamina. Tai, galbūt, ir būtina tokia valstybės politika, bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad yra įmanoma neprekiauti su Rusija ir, turbūt, nėra pasaulyje tokios šalies, kuri to nedaro. Ta pati Vokietija, Amerika, Prancūzija.
Mes stengiamės išvengti politinių sąsajų ar kažkokių politinių dalykų. Mes politika neužsiimame, esame verslo įmonė“, – komentavo jis.
„Klaipėdos naftos“ (KN), kuri yra atsakinga už SGD terminalo veiklą, komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė „Delfi“ patikino, kad praėjusiais SGD terminalo dujų metais, apie 14 proc. nuo viso atgabento dujų kiekio į Klaipėdos SGD terminalą sudarė SGD iš Rusijos.
„70 proc. į Klaipėdos SGD terminalą atgabento dujų kiekio sudarė SGD iš Norvegijos, 16 proc. SGD iš JAV, apie 14 proc. SGD iš Rusijos“, – teigė ji.
Minimu laikotarpiu, anot jos, SGD terminalo paslaugomis naudojosi įmonės iš Lietuvos ir Estijos: „Achema“, „Ignitis“, „Imlitex“, „Eesti Energia“, „Elenger“.
VIAP palygino su pomidorais ir PVM
G. Balčiūnas sutiko paaiškinti situaciją susijusią ir su už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) daugiau nei 11,6 mln. Eur valstybei siekiančia įmonės „Achema“ skola.
„VIAP lengvata mes negalime pasinaudoti, nes turime ginčą su valstybe, kuris tęsiasi nuo pat 2011 metų, kai buvo apmokestinta mūsų pačių pasigaminta elektros energija.
Mes tai suprantame panašiai, kaip kad jūs augintumėte pomidorus šiltnamyje, patys juos suvalgytumėte, o mokesčių inspekcija sakytų, kad susimokėtumėte pridėtinės vertės mokestį (PVM), nes juos užsiauginote ir suvalgėte.
Tai ne tik mes su tuo nesutinkame. Taip pat ir „PKN Orlen“, „Lifosa“, didieji vartotojai, kurie turi pasistatę savo elektrines, jie ginčija šį valstybės sprendimą, tad kol ginčas yra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Europos Komisijoje, formaliai valstybė į mus žiūri kaip į turinčius skolą“, – sakė jis ir tikino, kad, jo manymu, savo pasigamintai energijai VIAP iš viso turėtų nebūti, arba jis turėtų būti minimalus.
Kalbėdamas apie VIAP skolą, R. Miliauskas pridūrė, kad skola šiandien iš viso siekia 11,6 mln. Eur. Tiesa, už praėjusius metus įmonė, kaip patikslino, dėl nesuteiktos lengvatos neteko 2,8 mln. Eur.
Baltarusijos situacija grupės nepalietė
„Delfi“ pasiteiravo ir kokią įtaką „Achemos“ grupės pajamoms šiandien turi politinė situacija Baltarusijoje.
„Mums, galima sakyti, Baltarusijos politinė situacija nesijaučia. Su Baltarusija mes reikalų turime pakankamai mažai.
Mūsų įmonė „Gaschema“ aprūpina „Lydos alaus“ fabriką angliarūgšte, bet kol kas toliau dirbame.
„Achema“ pati su Baltarusija nieko bendro neturi. Dėl uosto krovos, tai „KLASCO“ iš esmės turi keletą baltarusiškų krovinių, bet kol kas tie srautai yra nenutrūkę ir vyksta“, – sakė L. Lubienės pavaduotojas.
UAB koncernui „Achemos grupė“ priklauso tokios įmonės kaip AB „Achema“, UAB „Renerga“, UAB „Grand SPA Lietuva“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), UAB „Krovinių terminalas“, AB „Kruizinių laivų terminalas“, UAB „Klaipėdos pilies uostas“ ir kt.
