Penktadienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ant stalo rado padėtą tvirtinti naują metodiką, dėl kurios ietys laužytos dvejus metus. Ji nulems, kaip bus prekiaujama elektra po Astravo AE gamybos paleidimo lapkričio 7 d.

Kas būtų toliau? Pagal šį planą, Lietuva su kaimynėmis nebepirks baltarusiškos elektros. Bet elektros prekybos „aikštelė“ iš Lietuvos persikels į biržą Latvijoje, ir čia elektrą galės laisvai pardavinėti rusiškos elektros pardavėjai. Kad elektra ne iš Astravo, turėtų įrodyti sertifikatas, bet šios sistemos dar nėra – jei ir būtų, neaišku, ar tai patikima.

Elektra realiai ir toliau keliaus mažiausio pasipriešinimo keliu – per Baltarusijos sieną į Lietuvą. Nors kiekis ribotas, jo pakanka, kad importas nemažėtų.

DELFI trumpai
Lapkričio 7 d. – planuojama elektros energijos gamybos pradžia Astravo AE.
Trys Baltijos šalys sutarė, kad prekyba elektra bus galima tik su Rusija – ji kelsis į biržą Latvijoje.
Elektros srautai iš Baltarusijos į Lietuvą tekės ir toliau. Pardavėjai turės užtikrinti, kad parduoda Rusijoje pagamintą elektrą. Kaip veiks kilmės garantijų sistema, šiuo metu dar nėra žinoma.
Įvestas 38 procentų apribojimas elektros linijų galingumui, tačiau tai nebūtinai sumažins importo kiekius.
Ministerija žada atgrasymo priemones nesąžiningiems pardavėjams – jie netektų prekybos licencijų.
Nauja metodika sulaukia kritikos – abejojama, ar ja bus galima įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
Visišką „anti-Astravo“ įstatymo įgyvendinimą išspręs tik sinchronizacija, kai po jos nutrūks prekyba su Baltarusija ir Rusija.

Politikai šokiruoti: tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai, sutarę dėl vadinamojo „antiAstravo“ įstatymo, metodiką vadina pralaimėjimu. Tikėtina, kad Baltarusija pelnysis iš prekybos atominėje elektrinėje pagaminta elektra.

Lietuvos turimos elektros energijos linijos liks atviros latvių ir estų prekybininkams, apkrovimą ribojant ties 62 procentais. Tai – kompromisas, dėl kurio sutarė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tačiau ministras turi rimtą argumentą: kita alternatyva – leisti latviams ir estams prekiauti elektra su Baltarusija visiškai nevaržomai ir perparduoti mums. Svarbiausia – neduoti baltarusiams pinigų, o kai sinchronizuosimės su Europos tinklais, prekybą visiškai nutrauksime.

„AntiAstravo“ įstatyme parašyta konkrečiai: „Į LR elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną LR elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti“.

Ištrauka iš naujos metodikos projekto
Foto: VERT

Įstatymas iki galo neveiks iki pat sinchronizacijos

VERT tarybos pirmininkė Inga Žilienė netgi neturi lūkesčio, kad „antiAstravo“ įstatymas galėtų būti visiškai įgyvendintas, kol Lietuva nenutrauks prekybos elektra su trečiosiomis šalimis – taip būtų tik sinchronizavus elektros tinklus su Europos tinklais, anksčiausiai 2025-aisiais.

Iki tol ji kalba apie galimą „maksimalų“ įstatymo įgyvendinimą.

Kai Baltijos šalių politikai sutarė, kad po Astravo AE paleidimo prekyba su Baltarusija nebevyktų, šalių energetikai sukurpė metodiką, kaip tą padaryti. Ją turi tvirtinti VERT, tačiau I. Žilienė neslepia, kad metodikoje yra labai daug neatsakytų klausimų, kaip bus pasiektas geriausias rezultatas.

Inga Žilienė

Pirmiausia, numatyta, kad nuo baltarusiškos elektros turėtų saugoti kilmės dokumentai – sertifikatai. Bet tokios sistemos dar nėra.

„Iki šios dienos mes, kaip reguliuotojas, nesame gavę informacijos, ar ta sertifikatų sistema (ar bent jos projektas) yra parengta ir kaip ta sertifikatų sistema atrodo, ar ji bus patvirtinta iki lapkričio 7 dienos. Laukiam atsakymo“, – kalbėjo I. Žilienė.

Ji paaiškina, kad kilmės dokumentų sistema turėtų įsigalioti kartu, priešingu atveju reguliuotojas negali įsitikinti, ar tinkamai bus įgyvendintas „antiAstravo“ įstatymas. Efektyviai sistemai užtikrinti reikalingi įstatymų pakeitimai ne tik Baltijos valstybėse, bet ir Rusijoje.

Kitas neaiškumas – kokį rezultatą pasieks naujoji prekybos metodika, kaip atrodys būsima elektros rinka, kiek keisis importas.

38 procentai – tokią dalį pralaidumo per esamas elektros linijas nurėžia nauja metodika. Tačiau net ir liekančio pralaidumo pakanka, kad būtų importuojama tiek pat ar netgi daugiau elektros energijos.

I. Žilienė paaiškina, kad efektas nėra tiesmukas – sumažinus pralaidumą importas nebūtinai keisis tokia pačia dalimi. O turėtų būti taip, kad fiziškai elektros nebūtų galima importuoti daugiau nei 2019 metais, kol Astravo AE rinkoje dar nebuvo.

Tačiau jokių modeliavimų VERT kartu su metodika nebuvo gavusi – dėl jų pateikimo kreipėsi į perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“.

„Ir trečias punktas – tai yra importo arba infrastruktūrinio tarifo įvedimas prekybai su trečiosiomis šalimis. Tos trys dedamosios leistų minimizuoti prekybą su kontinentine Rusija, taip užkardant baltarusiškos elektros energijos patekimą į mūsų rinką. Nes šiandien svarbu minimizuoti prekybinį srautą, bet kartu sudaryti galimybes prekiauti rusiška elektra“, – paaiškina I. Žilienė.

Foto: Itar-Tass / Scanpix

Poderys: sertifikatų sistemos net prezentacijos nesame matę

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys patikina, kad ne tik reguliuotojas, bet ir ekspertai energetikų sukurptai metodikai turi „pastabų ir rimtų klausimų“.

„Matyti, kad dėl pačios metodikos bus diskusija. Ir kaip atskira tema galėtų būti tų kilmės sertifikatų tema. Esmė turbūt ne tai, kaip tu įrašai sertifikatų temą į metodiką. Bet iš principo – kaip bus galima užtikrinti, kad kilmės sertifikatų sistema veiktų patikimai, skaidriai ir teisingai. Nes esminis veikėjas šitoje sistemoje būtų Rusijos sistemos operatorius, kuris turėtų išduoti“, – vertina V. Poderys.

Likus mėnesiui valdančiosios daugumos atstovui kyla klausimų, kaip pavyktų trims Baltijos šalims susitarti tarpusavyje ir su Rusija, o sutarus „kiek tokia sistema patikimai veiktų, kiek ja galėtum tikėti ir pasitikėti“.

„O tos sistemos aprašymo arba jos prezentacijos čia, tarp ekspertų, niekas nesam matę. Tie, kurie yra dalyvavę kuriant tokias sistemas ar schemas, sako, kad jei šalys geranoriškai dirba, jos paprastai trunka pusę metų ar metus“, – teigia V. Poderys.

Virgilijus Poderys

Politikas negaili kritikos Lietuvos derybinei pusei, paklaustas, ar viską diplomatai patys padarė, kad turėtume geriausią metodiką. Jis abejojo, ar tokį „paruoštuką“ galėjo pasiūlyti Lietuvos pusė.

„Nekalbant apie tai, kaip vyko pokalbiai su kitų šalių diplomatais, mūsų kaimynais estais ir latviais, na, turbūt nuo savęs pradėkime – ar tikrai mes veikiame kaip vienas frontas?“ – stebisi V. Poderys.

Jis paaiškina, kad Lietuva nesusitvarkė savo kieme, kur būta įvairiausių nuomonių.

„Visų pirma nesugebėjome konsoliduoti visų pajėgų prieš tai nesutarę dėl savo raudonųjų linijų ir derybinės pozicijos. Nuo čia reikėjo pradėti. Dabar matyti, kad kiekvienas iš tų aktorių, parlamentarai, Užsienio reikalų ministerija, Energetikos ministerija, reguliuotojai, su savo kolegomis Latvijoje ir Estijoje mes visi kalbėjome skirtingomis kalbomis. Mes pas save turėjome susitarti ir susitvarkyti. O dabar, kai jau kritinis laikotarpis, finalinė tiesioji, labai aiškiai visa tai matyti. O mes ir toliau aiškinomės tarpusavyje“, – apmaudo neslėpė V. Poderys.

Pavilionis: maitinsime antrojo bloko statybas

Opozicijos atstovas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis lieja daug aštresnę kritiką.

„Yra bent trys problemos toje metodikoje, kurią turi tvirtinti arba atmesti VERT. Joje įskaičiuojamas komercinis Lietuvos pralaidumas. Patys mes, žinoma, pagal įstatymą nepirksime, bet latviai savo biržoje galėtų toliau prekiauti. Antra problema – tie vadinamieji sertifikatai, arba kilmės dokumentai, pagal kuriuos mes atskirtume, kur rusiška, kur baltarusiška elektra. Problema, kad dėl jų nėra sutarta. Turėtų veikti įstatyminė bazė visose trijose Baltijos šalyse ir Rusijoje, kad galėtume vienas kitą tikrinti, kaip paprastai su vaisiais ar daržovėmis daroma. Bet elektronas nėra nei vaisius, nei daržovė, patikrinti neįmanoma“, – vardija Ž. Pavilionis.

Jis rėžė, kad tokios sistemos idėja atėjo iš Latvijos, o ji sukurpta Rusijoje.

„Kadangi būtent Rusija išrašinės tokius vekselius, tai niekaip mums nesukelia pasitikėjimo, kad Baltarusija ir Rusija nedarys vadinamųjų apsikeitimo sandorių, ir mes nepirksime tos pačios elektros, kuri bus tik vadinama rusiška. Mes negalėsime nustatyti, kokios ji yra kilmės“, – sako parlamentaras.

Žygimantas Pavilionis

Be to, jis kritikuoja, kad susitarimas dėl infrastruktūros ar importo mokesčio nukeltas į neapibrėžtą laikotarpį.

„Mokesčiai yra tam tikras tos elektros legalizavimas ir jos pabranginimas. (…) Tai kertasi su mūsų „antiAstravo“ įstatymais: mes apibrėžėme, kad neįsileisime tos elektros, neprekiausime Baltijos šalių rinkoje“, – sako Ž. Pavilionis.

Visa elektra, kuri patektų į ES vidų, galėtų būti be apribojimų prekiaujama tarp bloko šalių. Ž. Pavilionis įžvelgia pavojų, kad plūstelėjusi elektra sustabdys plėtros projektus Lietuvoje, nes tai neapsimokės.

„Jei vis dėlto ta elektra bus prekiaujama Baltijos šalyse, tai mes tiesiog maitinsime dar ir antrojo bloko statybas“, – sako Ž. Pavilionis.

Jis kritikuoja energetikos ministrą Ž. Vaičiūną: šis teigia, kad nauja metodika yra ilgų derybų rezultatas. 2018 m. Lietuva buvo įtvirtinusi nulinius pralaidumus su Baltarusija, tačiau tuomet Latvija ir Estija ėmė rengti atskirą dvišalę metodiką, pagal kurią laisvai prekiautų netgi naudodama Lietuvos linijas.

„Šita metodologija kažkodėl nepatiko būtent Rusijai ir Baltarusijai, jos agresyviai ėmėsi įvairių priemonių, kad tą savo elektrą parduotų. (…) Mes sakėm Vaičiūnui: „Nereikia nieko keist. Mums geriau dabartinė metodologija, kur yra įtvirtinta tai, ko norime, kodėl tu pasidavei latvių ir estų šantažui, tiksliau, Rusijos šantažui, kodėl pats faktiškai nupirkai jų argumentus. Tie keturi laidai eina per Lietuvos teritoriją ir tu negali šiaip nuspręsti, kad naudosi mūsų laidus mūsų teritorijoje.“ Toks absurdas yra. Bet jis pasidavė tam šantažui ir iki šiol vykdo keistas derybas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Jis mano, kad VERT, jei tvirtintų naują metodiką, „padarytų nusikaltimą“ ir pažeistų įstatymą.

Vaičiūnas turėjo rinktis: arba atskirai prekiaus kaimynai, arba neperkame visi kartu

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paaiškina pasirinkimus, kuriuos turėjo Lietuva. Taip, mes galėtume nutraukti prekybą ir neimportuoti elektros iš Baltarusijos ir Rusijos visiškai. Tačiau Latvija ir Estija tokiu atveju laisvos atskirai prekiauti ir importuoti elektrą mums, o mes galėtume „tik stebėti vykstantį procesą ir piktintis“.

„Galime turbūt svajoti apie tokį scenarijų, kad paleidus Astravo AE apskritai nebūtų prekybos tiek su Baltarusija, tiek su Rusija, bet tokios mintys yra ne tik naivios, bet, sakyčiau, ir kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Dėl tos priežasties, kad jau turėjome du atvejus, kai Latvija ir Estija buvo pateikusios suderinti dvišalę metodiką“, – kalba ministras.

Žygimantas Vaičiūnas

Anot jo, teisines galimybes kaimynės turi – Lietuva negali blokuoti atskiros jų prekybos elektra. ES viduje suvaržymų negali būti.

„Mūsų pasiekimas tas, kad komercinė prekybos dalis su Baltarusija yra iš šios metodikos išimta ir būtent tokia apimtimi yra mažinamas bendras Baltijos šalių pralaidumas su Rusija“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, dėl naujos metodikos, kad tik Latvija ir Estija neprekiautų su Baltarusija atskirai, Lietuva derėjosi metus laiko.

„Jeigu mes neturėtume trišalės metodikos ir bendro sutarimo tarp Baltijos šalių, tai tikrai galėtume kelti klausimą, ar tikrai yra įgyvendinamas „antiAstravo“ įstatymas. Dabar priimti visi teisiniai sprendimai, taip pat užtikrintas mechanizmas, kad elektra iš Baltarusijos po Astravo AE paleidimo nepatektų į mūsų elektros rinką tiesiogiai“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Bet jis pripažįsta – išlieka galimybė, kad elektros energija gali patekti netiesiogiai. Tačiau trys valstybės kartu geriau galėtų kontroliuoti, kad draustina elektra nebūtų parduodama.

„Dabar visos trys Baltijos šalys yra sutarusios blokuoti elektros energijos patekimą iš Baltarusijos. Turbūt tai yra pagrindinis dalykas“, – pabrėžia Ž. Vaičiūnas.

Jis atmeta kritiką, kad Lietuva galėjo derybose pasiekti daugiau.

„Lietuva ir mūsų perdavimo skirstymo operatorius ne vieną kartą buvo pateikęs savo redakcijų ir savo metodikų, buvo tikrai daug įvairių epizodų, buvo mobilizuotos maksimalios pastangos, ir politiniu lygiu, ir EK įtraukimas suvaidino labai svarbų vaidmenį šiame procese. Kritikuoti, matote, visuomet labai lengva, bet atlikti darbą ir turėti rezultatą reikalauja tikrai daug pastangų, ir aš tikrai nuoširdžiai jaučiu, kad padarėme maksimaliai, ką galėjome padaryti“, – tikina ministras ir pažymėjo, kad rezultatus parodys ateitis.

Bandymai gudrauti baigtųsi atimtomis licencijomis

Ž. Vaičiūnas mano, kad elektros energijos kilmės garantijų sistema galėtų pradėti veikti dar iki lapkričio 7-osios; ji veiktų atgrasančiai – būtų atimamos nesąžiningų prekybininkų licencijos.

„Esmė – ne tai, kas bus pačiuose sertifikatuose, kur yra keliami klausimai. Esmė yra atgrasymo ir kontrolės sistema. Mes turime vieną elementą – Rusijos norą ir motyvaciją pardavinėti savo elektros energiją Baltijos šalims. Būtent atgrasymo sistema – netekti prekybos licencijų – tikrai turėtų būti efektyvi“, – paaiškina Ž. Vaičiūnas.

Žygimantas Vaičiūnas

Jis paaiškina, kad Latvijoje ir Estijoje nebuvo netgi teisinio pagrindo kaip nors riboti prekybą su Baltarusija, – šiose šalyse nėra „antiastravinių“ įstatymų. Tai lėmė ir importo apribojimą

„Tokia buvo logika, būtent tokia apimtimi sumažinama prekyba 38 procentais. Koeficientas yra regionų sutarimų dalykas – toks rezultatas buvo sutartas, jis paremtas Lietuvos „antiastraviniu“ įstatymu, nes Lietuvoje draudžiama prekyba Baltarusijos elektros energija. Būtent tokia apimtis iš bendro prekybos srauto buvo išimta“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Jis perduoda kamuolį VERT, ar tarybai pavyktų suderinti geresnę metodiką.

„Jei mūsų reguliatorius kartu su Baltijos šalių reguliatoriais sutartų arba turėtų galimybių sutarti dėl mažesnio koeficiento, mes, kaip ministerija ir mūsų perdavimo sistemos operatorius, tikrai tokias pastangas ir patį rezultatą remtume ir sveikintume. Kontekstas yra toks“, – sako Ž. Vaičiūnas ir akcentuoja, kad pirmas tikslas – eliminuoti ir blokuoti prekybą su Baltarusija, o paskui – mažinti priklausomybę nuo Rusiškos elektros.

Galimi dar juodesni scenarijai

VERT tarybos pirmininkė I. Žilienė vertina, kad išties importas iš trečiųjų šalių galėtų mažėti, jei visi sprendimai būtų įgyvendinti tinkamai. Tačiau galimi ir kiti scenarijai.

Optimistiškiausias – jei niekas nebūtų keičiama, jei nebūtų ir naujos metodikos. Tada elektra su trečiosiomis valstybėmis, išskyrus Kaliningrado sritį, būtų apskritai negalima.

„Tai iš tiesų yra tas mažiausiai tikėtinas scenarijus“, – pripažįsta I. Žilienė, mat Latvija ir Estija jau pademonstravo norą prekybą išsaugoti, ruošdama dvišales metodikas.

Antras scenarijus – publikacijoje aptariama metodika, kuriai įgyvendinti trūksta sudedamųjų dalių – kilmės garantijų sistemos, aiškaus importo apribojimo ir importuojamos elektros tarifų.

„Šitos trišalės metodikos atveju maksimalūs galimi prekybos su trečiosiomis šalimis pralaidumai sudarytų 950 megavatų, tai – apie 8,3 teravatvalandės elektros energijos (du trečdaliai Lietuvos suvartojamos elektros – „Delfi“). Koeficientas 0,62, kuris turėtų mažinti šį pralaidumą, mums kelia klausimų, ir mes prašome perdavimo skirstymo operatoriaus pateikti modeliavimą, kokį realų pralaidumą mes turėtume“, – vertina I. Žilienė.

Elektros importas iki šiol buvo mažesnis, nei planuojami pralaidumai
Foto: VERT

Jei bendra metodika žlugtų, būtų dar prasčiau – Latvija ir Estija, tikėtina, turėtų dvišalę metodiką ir atskirai spręstų dėl prekybos.

„Ką tai reiškia Lietuvai? Mes prarandam bet kokią, net ir teorinę galimybę kontroliuoti elektros energijos kilmę, t. y. baltarusiška elektra būtų parduodama Rusijoje, o rusų tiekėjai tą pačią elektros energiją tiektų į Latvijos elektros biržą“, – sako I. Žilienė ir paaiškina, kad Lietuva negalėtų apriboti tokios elektros importo į Lietuvą tiek pagal energetinio žiedo BRELL susitarimus, tiek pagal ES prekybos taisykles bloko viduje.

Latvija ir Estija galėtų pasirinkti netgi netaikyti jokio koeficiento, mažinančio importo kiekį, netaikyti ir kilmės garantijų sistemos.

„Lapkričio 7-oji yra diena, kada jau turėtų būti pagaminta pirma kilovatvalandė Astravo AE. Tai iš tiesų yra ta galutinė data, ir mes iki to laiko turime priimti sprendimą, ar tvirtinti metodiką, ar netvirtinti“, – sako I. Žilienė.

VERT pirmininkė nesiima prognozuoti, kokį sprendimą dėl naujos metodikos taryba priims, – tą sprendžia visi nariai balsuodami.

„Mes turime įsitikinti, kad veikia efektyvi sertifikatų sistema. Jeigu neveikia sertifikatų sistema, tai, mūsų nuomone, „antiastravo“ įstatymas negali būti įgyvendintas visa apimtimi“, – teigia pirmininkė ir akcentavo, kad tai – ne politinis, o techninis sprendimas, įvertinus, kokį poveikį metodika darys rinkai.

Komercija vyksta popieriuje, fiziniai srautai toliau tęsis

„Wattsight“ kontinentinės rinkos analizės vadovė Vija Pakalkaitė paaiškina, kuo skiriasi komerciniai ir fiziniai elektros srautai.

„Fiziškai elektra teka mažiausio pasipriešinimo kryptimi, o komerciškai ji įtraukiama į apskaitą ten, kur gauti užsakymai. Skirtumai matomi ir analizuojant, kiek iš Baltarusijos buvo importuota į Lietuvą fiziškai ir kiek komerciškai: ENTSO-E duomenimis, Lietuva šiemet iki spalio 6 dienos fiziškai iš Baltarusijos importavo 1,6 TWh elektros, o komerciškai – tris su puse karto mažiau, tik apie 0,4 TWh“, – paaiškina V. Pakalkaitė.

Net ir kai Baltijos šalių perdavimo tinklo operatoriai įgyvendina kilmės garantijų sistemą ir neperka baltarusiškos elektros, kol Lietuva yra sinchronizuota su UPS/IPS sistema, tai nereiškia kad elektra iš Baltarusijos į Lietuvą nepateks, patikina ji.

Vija Pakalkaitė
Foto: Vija Pakalkaitė

„Tačiau tai, kad elektra nebus perkama iš Baltarusijos, įgyvendinus kilmės garantijų ar sertifikatų sistemą, veiks Baltarusijos atominės elektrinės ekonomiką – to porą metų ir siekė Lietuvos energetikos politikos formuotojai. Elektra tikrai negalės patekti iš Baltarusijos į Baltijos šalis, kai jos sinchronizuosis su Vakarų Europos tinklais, – anksčiausiai 2025 metais. Tai leis „nukirpti“ elektros linijas į UPS/IPS sistemą. Ir čia Baltijos šalių operatoriai, regis, turi bendrą požiūrį“, – sako V. Pakalkaitė.

VERT vadovė I. Žilienė patvirtina, kad naujos metodikos ribojimai daugiausia orientuoti į prekybinį srautą.

„O fizinis srautas kaip tekėjo, taip tekės, kol mes nesinchronizuosime su kontinentinės Europos energetikos sistemos tinklais“, – teigė I. Žilienė ir vylėsi, kad šis projektas bus baigtas laiku, 2025 m.