„Puiki žinia. Mes esame už tai, kad sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas kaip galima greičiau, tačiau jis negali būti įgyvendintas be atitinkamų finansinių išteklių ir, svarbiausia, be organizacinių priemonių“ – žurnalistams Briuselyje penktadienį sakė G. Nausėda.

„Manau, kad įskaitant ir tas priemones, kurių ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau“, – pridūrė šalies vadovas.

G. Nausėda ne kartą ragino spartinti sinchronizavimo projekto įgyvendinimą ir jį baigti greičiau nei 2025 metais.

EK projektui skyrė maksimalų galimą 75 proc. finansavimą. Už šiuos pinigus bus įgyvendinami svarbiausi projektai – jungties su Lenkija per Baltijos jūrą „Harmony Link“ ir sinchroninių kompensatorių statyba.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad tai svarbi diena Europai, tuo metu G. Nausėda spaudos konferencijoje dėkojo EK už „asmeninį įsitraukimą“ į sinchronizavimo projektą.

Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas EK paramą sinchronizacijai pavadino beprecedente.

Iki 700 megavatų (MW) nuolatinės srovės (HVDC) jūrinė jungtis „Harmony Link“ yra didžiausias ir brangiausias sinchronizavimo projektas, jo vertė – apie 680 mln. eurų. Be jungties, numatoma pastatyti ir sinchroninius kompensatorius kiekvienoje iš Baltijos šalių.

Bendra viso antrojo etapo vertė yra apie 1,22 mlrd. eurų.

Sinchronizavimas yra svarbiausias Baltijos šalių energetinio saugumo projektas ir prioritetinis ES projektas, kurio bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)