„Mums kelia abejonių techninis įgyvendinimas politinių susitarimų. Dėliojame įvairius scenarijus, kas būtų, jeigu būtų. (...) Mums kelia klausimų pati formulė, ar ji atspindi siekį visų trijų valstybių nepirkti baltarusiškos elektros, kai bus paleista Astravo AE.
Taip pat mums kelia klausimų, kaip fiziniai srautai pasiskirstys po Astravo AE paleidimo. Prašysime pateikti modeliavimą dėl fizinių srautų per Lietuvos-Baltarusijos jungtį po Astravo AE paleidimo, nes gali visiškai kitoks paveikslas būti nei šiandien, kai elektra įteka iš Skandinavijos į Lenkiją, iš Lenkijos, Kaliningrado, tai įdomu, kaip tas paveikslas atrodys“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje Seime sakė I. Žilienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad, nesant kilmės sertifikatų sistemai, būtų sudėtinga įgyvendinti metodikoje keliamus reikalavimus.
„Mums, kaip reguliuotojui, svarbu, kad tas kontrolės įrankis veiktų, o nebūtų tik formalumas dėl kilmės garantijų sistemos. Tai vienas esminių elementų. Metodika gali galioti, kai yra tikrai įrodymai, kad ta sertifikatų sistema veikia efektyviai ir Lietuva gali kontroliuoti“, – sakė ji.
Į Astravo AE pirmojo bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kiek anksčiau pripažino, kad su Baltijos šalimis dar nėra sutarta dėl kilmės garantijų sistemos, kuri leistų atskirti baltarusišką elektrą nuo viso elektros srauto, kai pradės veikti Astravo AE.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis yra pareiškęs, kad Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo AE.
