Antradienį žurnalistams pristatyta darbų eiga per Pastrėvį, Kietaviškes, Elektrėnus, Trakus, Senuosius Trakus ir Panerius einančioje 41 kilometro 330 kilovoltų oro linijoje.

„Tai jau trečiasis baigiamas sinchronizacijos projektas. Sinchronizacija nėra vien tik linijų statymas, prisijungiant prie kontinentinės Europos tinklų. Tai – taip pat darbai, kurie reikalingi, kad galėtume mūsų sistemą atjungti nuo istorinės sistemos, BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos – „Delfi“) žiedo. Jau pabaigti du pirmieji projektai: Pagėgių linija ir Bitėnų pastotė“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Iš viso Lietuvoje reikia įgyvendinti 14 sinchronizacijos projektų, tarp kurių yra jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybos, esamos jungties „LitPol Link“ išplėtimas, pritaikant darbui sinchroniniu režimu, trijų sinchroninių kompensatorių įrengimas, vidinių tinklų stiprinimas ir sistemos valdymo bei informacinių technologijų tobulinimas.

Foto: Litgrid

„Litgrid“ jau baigė du iš 14 Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos projektų – pernai buvo išplėsta Bitėnų pastotė, o šiemet – nutiesta nauja 110 kV linija Pagėgiai–Bitėnai.

Kaip pasakojo „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas, artimiausiu metu ketinama baigti Šiaurės-Rytų Lietuvos projektą, o tai reikš, kad šalis bus pasirengusi atsijungti nuo Baltarusijos.

„Visą rytinį pasienį būsime sutvarkę ir pasiruošę, jei prireiktų, atjungti (ar kažkas atjungtų). Vakarinį pasienį (su Kaliningradu – „Delfi“) jau esame pasiruošę atjungti.

Kas dar liko sinchronizacijai: liko „Harmony Link“ pastatyti per jūrą su Lenkija, o tada atkeliauti per Bitėnus ir Jurbarką iki pat Marijampolės. Taip pat dar yra sinchroniniai kompensatoriai Neryje, Alytuje ir Telšiuose, dažnių valdymo sistema, kad veiktų darniai su Vakarų Europa“, – pasakojo jis.

Ž. Vaičiūnas sakė, kad šią savaitę turėtų paaiškėti ir Europos Komisijos bei valstybių narių sprendimai dėl antrojo sinchronizacijos projekto finansavimo etapo.

„Žvelgiame į ateitį optimistiškai, – sakė jis. – Kitam energetikos ministrui perduosiu projektus, kurie vyksta. Šiandien baigiame trečiąjį, dar penki šiuo metu yra įgyvendinami, o dar šeši yra teritorijų planavimo stadijoje.“

Kadenciją baigiantis ministras dar sakė, kad 2018–2019 metais pavyko įgyvendinti sėkmės istoriją.

„Turime tokią sinchronizacijos projekto pažangą, kuri leidžia teigti, jog jis jau pasiekęs tam tikrą negrįžtamumo fazę. Kai gaunamas finansavimas, yra ir finansinės atsakomybės klausimai, kai anksčiau mums reikėjo pakankamai daug įtikinėti tiek EK, tiek mūsų partnerius Latviją, Estiją, Lenkiją.

Dabar įtikinėti jau nereikia, vyksta techninis darbas. Praktiškai tos politinės rizikos yra tiek, kiek tai susiję su mūsų Baltijos šalių atsijungimu nuo BRELL sistemos. O tam, kad galėtume pereiti į tą fazę, turime pabaigti savo infrastruktūrą. Po to galėsime pakankamai užtikrintai kalbėti ir apie atsijungimą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Žygimantas Vaičiūnas

Sustiprins Vilnių

Šiuo metu vykdomi paskutiniai darbai, 330 kV elektros perdavimo oro liniją Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstruojant iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją. Šis pokytis reiškia, kad iš esmės transformatorių pastotes Elektrėnuose ir Trakų Vokėje jungs nebe viena, o dvi linijos.

Iki darbų pabaigos liko pastatyti 4 atramas iš 125, taip pat nutiesti 7 km laidų. Šiuos darbus planuojama baigti per spalio mėnesį, o visą projektą – gruodį. Vilniaus rekonstrukcijos projektas pradėtas 2016 metų vasarą, o rangos darbai – 2019 metų pradžioje.

Iš viso investuota 19,2 mln. eurų (be PVM). Darbus vykdo įmonė „A. Žilinskio ir ko“.

Iki 2025 metų pabaigos, kai Baltijos šalys atsiskirs nuo vadinamojo BRELL žiedo ir prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų, Vilnių apjuos 330 kV linijų žiedas, užtikrinsiantis tiekimo patikimumą sostinei.

Daivis Virbickas

„Projektas vienu šūviu nušovė du zuikius: ir elektros poreikius Vilniui padidino ir sinchronizacijai paruošė“, – sakė D. Virbickas.

Jis dar priminė, kad dabar Vilnius yra „maitinamas“ iš Molodečno Baltarusijoje ir iš Neries Nemenčinėje.

„Linija Neris–Vilnius bus 2025 metais. Dabar pastatyta antra linija tarp Lietuvos elektrinės ir Vilniaus (čia yra dvi linijos ant vieno stulpo). Tokia praktika įprasta, pavyzdžiui, Vokietijoje galima pamatyti ir keturias linijas ant vieno stulpo. Taip, trasa yra ta pati, bet yra dvi linijos“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.

Foto: Litgrid

Kaip matyti žemėlapyje, raudonos linijos, tai – sostinę apraizgiusios 110 kV linijos.

„Tai kraujagyslės, o didžiosios arterijos ateina nuo Lietuvos elektrinės (Elektrėnuose), nuo Molodečno Baltarusijoje ir nuo Ignalinos (ir tos pačios Lietuvos elektrinės)“, – sakė D. Virbickas.

Kaip žinia, iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

Baltijos šalys prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų ir pradėti veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis ketina 2025 metais.