„Pasiūlymas atsirado prezidentui dirbant regionuose, ne kartą išgirdome iš merų, iš administracijos, kad jie susiduria su sunkumais, kai vykdomi infrastruktūros gerinimo darbai savivaldybėse, nepavyksta susitarti su skirstymo sistemos operatoriumi dėl oro linijų kabeliavimo“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Anot jo, tik nedidelė elektros linijų dalis dabar yra po žeme, dažniausiai kabeliai tiesiami miestuose.

„Bet augant ekonomikai, vykstant statyboms, gerinant aplinką, poreikis didėja, o taip pat ir didinant patikimumą tinklo. ESO jau dabar investuoja į kabeliavimą tam tikrose vietose, kad kuo mažiau liktų rizikų dėl oro sąlygų, kad nebūtų prarastas elektros tiekimas“, – kalbėjo jis.

Pasak prezidento patarėjo, jei linijas perkelti po žeme reikėtų privačioms investicijoms, tuomet užsakovas galėtų apmokėti 100 proc. darbų vertės ir pats juos atlikti.

„Jei to reikia kažkokioms privačioms investicijoms, jei rangovas (investuotojas – BNS) pats norėtų pastatyti, pagerinti skirstymo linijos būklę, sukabeliuoti ją, tą padaryti greitai, apmokant 100 proc., jis tą gali padaryti savarankiškai“, – sakė J. Neverovičius.

Šiemet kovą, kai dėl praūžusio uragano „Laura“ elektros tiekimas buvo sutrikęs apie 250 tūkst. vartotojų, prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad ekstremalios situacijos sąlygomis negali kartotis tokios avarijos.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys tuomet teigė, jog planuojama toliau teikti prioritetą požeminių kabelių tiesimui bei įvesti naują teisinį reguliavimą dėl pavojingų medžių apibrėžimo ir jų iškirtimo elektros tinklų apsaugos zonose.