Energetikos ministerija teigia, kad lengvatos taikymo tvarka gali būti peržiūrėta.

„Šiuo klausimu bus diskutuojama su Aplinkos ministerija, kadangi tai susiję su aplinkosauginiais dalykais, ir sutarus dėl veiksmingų saugiklių, įstatymo pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui“, – BNS komentavo energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Išteklių birža „Baltpool“ patvirtino BNS, kad sprendimas grąžinti „Grigeo Klaipėdai“ pernai sumokėtos VIAP kainos dalį buvo priimtas šių metų liepos 13 dieną.

Rugpjūtį jau skelbta, kad bendrovę „Grigeo Klaipėdą“ valdanti „Grigeo“ taip pat atgavo 390 tūkst. eurų VIAP mokesčio.

„Baltpool“ duomenimis, paskatos kol kas sulaukė 28-ios įmonės. Už 2019 metus joms jau išmokėta apie 13,755 mln. eurų, iš jų didžiausia dalis – „Orlen Lietuvai“ (apie 6 mln. eurų).

Dabar pagal Elektros energetikos įstatymą daug energijos naudojančios įmonės gali susigrąžinti dalį už praėjusius metus sumokėto VIAP mokesčio, kuriuo skatinama žalioji energetika, tačiau su sąlyga, kad nebus skolingos VIAP biudžetui bei sutaupytas lėšas investuos į energiją taupančias priemones ir plėtrą.

Tokios įmonės už per metus suvartotą elektros kiekį, viršijantį 1 GWh, gali susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos. Schema galioja iki 2029 metų.

Metų pradžioje paaiškėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtarimai pareikšti įmonei ir septyniems fiziniams asmenims.