„Grigeo“ valdoma kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“ šiemet pateko prokurorų akiratin dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis.

„Šiuo metu įstatyme yra numatyti saugikliai – įmonė turi grąžinti lėšas, jeigu jos nėra naudojamos pagal tą paskirtį. Reikia teisiškai įsivertinti, ar tikrai tą galima padaryti (pakeisti įstatymą – BNS), bet suprantu tikrai tą momentą, kad įmonės, kurios istoriškai nerodė rūpinimosi aplinka, jos gal ir neturėtų būti skatinamos“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Rytis Kėvelaitis.

Išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, VIAP lengvata pasinaudojusiai „Grigeo“ liepą ir rugpjūtį išmokėta 0,39 mln. eurų. Iš viso už 2019 metus 27-ioms įmonėms jau išmokėta apie 13 mln. eurų, iš jų didžiausia dalis – „Orlen Lietuvai“ (apie 6 mln. eurų). Visos 39 pernai sutartis pasirašusios įmonės šiemet galėtų susigrąžinti iki 15,5 mln. eurų.

Dabar pagal Elektros energetikos įstatymą daug energijos naudojančios įmonės gali susigrąžinti dalį už praėjusius metus sumokėto viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio, kuriuo skatinama žalioji energetika, tačiau su sąlyga, kad nebus skolingos VIAP biudžetui bei sutaupytas lėšas investuos į energiją taupančias priemones ir plėtrą.

Tokios įmonės už per metus suvartotą elektros kiekį, viršijantį 1 GWh, gali susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos. Schema galioja iki 2029 metų.

Metų pradžioje paaiškėjo, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtarimai pareikšti įmonei ir septyniems fiziniams asmenims, tarp jų – ir „Grigeo“ vadovui ir akcininkui Gintautui Pangoniui bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovui Tomui Eikinui, dirbančiam nuo pernai gruodžio.

Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti dešimtis milijonų eurų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra sakęs, kad žala gamtai dėl „Grigeo Klaipėdos“ taršos gali siekti 60 mln. eurų.