„Savivaldybės nežino, kiek priplanuoti, kokia imtimi, kokių konkrečiai priemonių. Labai skirtingai, kas nori autobusą pirkti, kas – dar kažkokių priemonių. Gal paviršutiniškai vertiname tai, ką turime. Turime ir mokyklinius autobusus, ir statinius, kuriuose galime esant reikalui, apdangstyti langus, duris ir kažkurį laiką saugiai palikti žmones, tai tų galimybių yra daug daugiau. Tų improvizacijų (iš savivaldybių – ELTA) yra daug. Norime surinkti, kaip jie mato, pasitelkti kvalifikuotų ekspertų nuomonę, aptarti Vyriausybės posėdyje ir pasirengti tinkamai visais lygiais“, – po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio teigė ministrė.

R. Tamašunienė taip pat mano, kad reikėtų stiprinti gyventojų informavimą, kaip reikėtų elgtis avarijos atveju.

„Reikėtų stiprinti gyventojų informavimą, nes jie paviršutiniškai žino, tai ir jodo profilaktikos taikymas. Tabletes 80-90 proc. išdalintos pagal savivaldybes. Kartu duodant tabletę svarbu žmones informuoti, kad ji vartojama tik tada, kai bus bendra informacija, kai ją reikės išgerti“, – sakė ji.

Anot ministrės, pasirengimas vyksta blogiausiam scenarijui.

„Pasirengimas yra nuolatinis procesas, nebus tokia diena, kad sakytume: „Štai, mes visi pasiruošę“. Kalbame apie rezervą, priemones, medžiagas, kurios pasensta, reikia nuolatinio atnaujinimo, kalbame apie technologinius sprendimus, kurių atsiranda vis geresnių, kalbant apie žvalgybą, stebėseną radiacinės aplinkos ir naujas galimybes. Tas pasirengimas yra nuolatinis procesas, svarbu žinoti, kad visos institucijos privalo tas grėsmes vertinti, suvokti savo indėlį, suprasti, kaip turi būti pasirengusios“, – teigė R. Tamašunienė.

Į pirmojo Astravo AE bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.

Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja: Vyriausybės patvirtintas planas yra geras

Tuo metu Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja Ramunė Stasiūnaitienė sakė, kad antrą kartą atlikta blogiausio Astravo AE avarijos scenarijaus analizė parodė, jog Vyriausybės patvirtintas veiksmų planas yra tinkamas.

„Antrą kartą atlikta blogo scenarijaus analizė dar kartą patvirtino, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintas gyventojų apsaugos branduolinės ar radiologinės avarijos (atveju – ELTA) planas (...) yra geras, kad visa Lietuvos teritorija pagal atstumus suskirstyta į atitinkamas zonas. Yra skubių apsaugomųjų veiksmų, vadinamųjų 30 kilometrų zona, iš kur reikės galimu Baltarusijos AE avarijos atveju evakuoti gyventojus, arba išplėstinio planavimo atstumas, į kurį patenka 16 savivaldybių, tai 100 kilometrų atstumas. Visi šitie veiksmai atlikti teisingai“, – žurnalistams sakė R. Stasiūnaitienė.

Jos teigimu, antrą kartą analizuojant blogiausią scenarijų, buvo pakeista vienintelė sąlyga – vėjo greitis.

„Tada buvo vėjo greitis 9–10 m/s, o šį kartą dvigubai silpnesnis – 4–5 m/s. Tai parodė, kad radioaktyvusis debesis, slinkdamas tuo greičiu per visą Lietuvą, slenka lėčiau ir žmonės patiria kur kas didesnę apšvitą nei vėjo greičiui esant didesniam“, – sakė centro direktoriaus pavaduotoja.

„Jeigu vėjo greitis dvigubai didesnis, apšvita siekia iki 100 milisivertų per metus. Sulėtėjus vėjui du kartus, siekia 400 milisivertų“, – pridūrė R. Stasiūnaitienė.

Pasak jos, esant tokio dydžio apšvitai, reikia taikyti visus apsaugomuosius veiksmus, nes didėja onkologinių susirgimų tikimybė, blogėja žmogaus psichologinė būklė.