„Posėdis perkeltas į 2021 metų rugpjūtį. Sprendimą byloje tikimasi priimti 2022 metų gegužę“, – rašoma komentare.
Šiemet kovą meras Remigijus Šimašius sakė, kad klausymai arbitražo teisme tarp Vilniaus miesto savivaldybės, jos įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ ir įmonių „Vilniaus energija“ bei „Veolia“ numatyti 2020 metų rugpjūčio 17 – rugsėjo 4 dienomis.
„Ieškinio suma yra 560 mln. eurų, – žurnalistams sakė jis. – Pinigai būtų panaudoti miestiečių naudai. Tai yra suma, kurios reikalaujame, tikiuosi, kad tokia suma ir bus priteista, nes argumentai labai rimti.“
3 scenarijai
Vilniaus meras dar paaiškino, kad buvo priimtas sprendimas bylinėjimuisi reikalingus 5 mln. eurų finansuoti ne iš mokesčių mokėtojų, bet iš rizikos kapitalo fondo „Profile Investment“.
„Pirmą kartą Baltijos šalyse ir tai yra labai geras ženklas. Pirma, privatus ir viešas subjektai yra skirtingose situacijose. Privačiame visą laiką yra aiškūs savininkai, kurie nesikeičia su rinkimais, o viešame visko gali atsitikti. Dabar yra eliminuojama politinė rizika – kad ir kaip bebūtų su Vilniaus valdžia, jau yra trečioji šalis, kuri įdėjo savo pinigus ir yra suinteresuota bylos baigtimi.
Antra, nors ir turime puikius teisininkus, turime ir kitų iššūkių, todėl įsigijome ne tik finansavimą iš šalies, bet ir papildomą kontrolę, kad advokatai „Shearman & Sterling“ daro viską, kas priklauso. Turime ir perfinansuotuojus, priežiūrą, kad jie tikrai padaro viską. Su teisinėmis paslaugomis visą laiką galima spekuliuoti – jei moki už valandą, ar tikrai duoda rezultatą. Dabar turime, kas tai kontroliuoja“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Šimašius.
R. Šimašius tuomet sakė, kad yra trys scenarijai, kaip gali baigtis teismas.
„Jei laimime 560 mln. eurų, tada yra 20 mln. eurų kaip sėkmės mokestis (jei ir mažiau – 20 mln. yra ta riba). Jei išsiieškome 5 mln. eurų (iki 10 mln. eurų), tada visa suma lieka fondui, jie padengia savo kaštus, mes nieko daugiau nemokame.
Jei byla pralaimima, tai natūralu, kad nieko nemokame.
Taigi, yra trys scenarijai: pralaimėjimo, simbolinio laimėjimo ir laimėjimo, atitinkamai yra finansinė išraiška“, – sakė jis.
Meras dar priminė, kad prokuratūra prieš kurį laiką patvirtino, kad pasirinktas modelis yra tinkamas.
13 reikalavimų
Savo ruožtu vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad Vilniaus ieškinyje pateikta 13 reikalavimų
„Turime duomenų, kad pati sutarties sudarymo pradžia (2002 metais) buvo apipinta korupcinėmis schemomis, o visą 15 metų laikotarpį „Vilniaus energija“ ja manipuliavo. Buvo slaptų susitarimų su „Rubicon“ grupe, kur matėme susijusias įmones, turėjusias įspūdingus pelnus. Už juos susimokėjo vartotojai per savo sumokamas sąskaitas už šildymą.
Dar buvo manipuliacija tarifais. „Vilniaus energija“ dirbtinai juos išpūsdavo, dėl ko turėjome padidintas kainas miestiečiams. Gaila, bet tik besibaigiant sutarčiai (2016 metais) Kainų komisija pripažino, kad vartotojai permokėjo 30 mln. eurų už šilumos energija.
„Vilniaus energija“ buvo įpareigota sumą grąžinti, bet spėta tik apie 6 mln. iki sutarties pabaigos. Likusi suma taip pat sudaro ieškinio dalį. Tačiau didžioji ieškinio suma – dėl turto. Jis buvo išnuomotas geros būklės, su tikslu jį modernizuoti. Investicijos neva buvo daromos, tačiau sugrąžintas turtas ne tik neatitinka sutarties sąlygų, bet net matomi tyčiniai veiksmai, kodėl tas turtas yra nuvertėjęs.
Geriausias pavyzdys 3 termofikacinė elektrinė, kuri tuo metu buvo naujausia, pažangiausia, bet „Vilniaus energija“ 2016 metais bandė ją grąžinti, kaip nudėvėtą, nebereikalingą ir neeksplotuojamą“, – spaudos konferencijoje sakė V. Benkunskas.
Valdė 15 metų
Kaip žinia, Prancūzijos įmonė „Veolia“ (ankstesnis pavadinimas „Dalkia“) įsteigė įmonę „Vilniaus energija“, kuri išsinuomojo ir 15 metų (2002–2017 metais) valdė Vilniaus miesto šilumos ūkį.
„Dar nesibaigus nuomos sutarties laikotarpiui ir vėliau surinkti duomenys leido manyti, kad „Vilniaus energija“ galimai atliko neteisėtus veiksmus valdant Vilniaus šilumos ūkį. Kilusį ginčą šalys sprendžia Stokholmo arbitražo teisme.
Vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymu, gali būti pateikiama tik tokia informacija, kuri nėra konfidenciali“, – rašoma specialiai sukurtame tinklapyje arbitrazas.chc.lt.
Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutą sudaro trijų arbitrų kolegija. „Vilniaus energiją“ ir „Veolią“ atstovauja tarptautinė advokatų kontora „Sidley Austin LLP“ ir advokatų kontora „Cobalt“.
Vilniaus miesto savivaldybę ir VŠT atstovauja tarptautinė advokatų kontora „Shearman & Sterling LLP“ ir Baltijos šalyse veikianti advokatų kontora „TGS Baltic“.
VŠT teisės skyriaus vadovė Daiva Garbaliauskaitė dar sakė, kad kiekviena iš šalių yra pasitelkę liudytojus ir ekspertus.
„Pereiname į lemiamą etapą, t. y. bylinėjimąsi, paskirtas posėdis rugpjūtį, kuris vyks Londone tris savaites“, – sakė ji. Ginčas tarp šių šalių prasidėjo 2016 metais, tikimasi, kad arbitražo procesas bus užbaigtas iki 2021 metų pabaigos.
Tuo metu „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pačios pateikė 6 reikalavimus (prašydamos teismo sprendimo dėl faktų pripažinimo ir sumokėti už turtą, likusį Vilniuje, kuris, „Veolia“ teigimu, priklauso jai), kurių suma siekia apie 22 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybė šilumos tinklus perėmė 2017 metais ir šiuo metu valdo beveik 100 proc. „Vilniaus šilumos tinklų“ akcijų.
