„Skaičiuojant ekonomiškai, su palūkanomis už kreditą, kurį Baltarusija gavo iš Rusijos, kaina neturėtų būti žema. Bet šioje vietoje santykiuose su Kremliumi situacija tokia, kad jei Baltarusija neturės kur parduoti elektros energijos, ji bus pasiruošusi dempinguoti arba bent kažkiek gauti pajamų, kad tik tas projektas galėtų gyvuoti“, – laidoje „Delfi 11“ sakė jis.
R. Švedo teigimu, tai gali sukelti problemų Baltijos šalyse, nes baltarusių siūloma elektros kaina bus reikšmingai žemesnė už rinkos.
„Dempingas yra viena iš populiarių taktikų, kurią galėtų panaudoti Kremlius, t. y. specialiai kompensuoti dalį kainos tam, kad sukurtų priklausomybę, tam, kad sukeltų sumaištį regione.
Čia gali veikti rinkos elementai, sisteminiai elementai, kad Baltarusijai nebus kur dėti tos elektros. Gali veikti ir geopolitinės priemonės, kuomet specialiai bus siekiama į mūsų regioną teikti smarkiai pigesnę elektrą ir tokiu būdų bandyti sukelti vietinės pramonės ir verslo nepasitenkinimą, kad visai šalia, už sienos tokia pigi elektra, o mes jos neperkame. Kaip dabar konkuruoti su Kinija?
Kaina bus dar viena atskira ir didelė tema“, – prognozavo jis.
Laidoje taip pat dalyvavęs buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas Saulius Kutas pastebėjo, kad svarstant apie Astravo AE gaminamos elektros kainą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad ją kada nors reikės uždaryti.
„Uždarymas yra pagrindinė sąlyga ir pagrindinis skaičiavimo elementas, nustatant tikrąją atominėje elektrinėje pagamintos elektros energijos kainą. Jei jo neįskaičiuosim, tai bus labai iškreipta kaina. Grubiai sakant, uždaryti atominę elektrinę kainuoja maždaug tiek pat, kiek ją ir pastatyti. Tokia orientacinė kaina – dviejų elektrinių“, – sakė jis.
Savo ruožtu Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pažymėjo, kad elektros kainą lemia ir AE veikimo specifika.
„Kai atominė elektrinė pasileidžia, ji visą laiką veikia. Į sistemą paduoda energiją ir rinkoje visą laiką prekiauja. Nėra klausimo, ar ji bus pigi.
Ji bus pigi. Pigi ne dėl to, kad jos savikaina maža, bet atominėje elektrinėje negali pakeisti režimo. Jos veikia vienu lygiu ir pardavinėja. Jei reikia, pardavinėja netgi pigiau savikainos. Nes jei ji neveikia, ką daryti? Bankas gi nepasiims“, – sakė jis.
Kas atsitiks įjungus
Skelbiama, kad pirmasis Astravo AE blokas jau beveik baigtas, o jo „fizinio paleidimo“ laukiama rugpjūtį.
S. Kutas paaiškino, kad teoriškai ir teisiškai yra du atominės elektrinės bloko paleidimo momentai.
„Fizikinis paleidimas, kada į reaktorių yra įkraunamas kuras ir jau galima branduolinė reakcija. Paskui jau reaktorius išbando sukti generatorių ir jis sinchronizuojamas su elektros sistema. Tada elektros energija jau teka į tinklus ir reiškia, kad atominė elektrinė veikia.
Paleidimo programa yra didelė, tai yra sistemų kompleksas. Visą jo veikimą reikia atitinkamai suderinti. Tai ilgai trunkantis ir daug žinių reikalaujantis procesas. Reikia ir aptarnaujančio personalo saugos kultūros“, – dėstė energetikas.
Tuo metu R. Švedas teigė, kad Astravo AE jau padarė esminę įtaką regione.
„Įjungus Astravo AE, Kremlius ir toliau tęs, ką yra sėkmingai pradėjęs. Jis sėkmingai naudojasi savo taktika „skaldyk ir valdyk“, jis toliau mūsų regioną priešina, skaldo. Kalbame apie branduolinę saugą, apie elektros sistemą, prekybą elektra, tačiau mano vertinimu, pati didžiausia grėsmė yra padidėjusi Lietuvos ir Baltarusijos priklausomybė nuo Kremliaus. Kremlius mūsų regione turi objektą, kurio pagrindu gali mumis manipuliuoti.
Tiek Lietuvos vidaus politikoje jau yra sumaištis, tiek sumaištis yra mūsų santykiuose su latviais ir estais. Esame priversti aiškintis. Yra šaltukas santykiuose su Baltarusija. Manau, kad dėl to rankomis trina sėdintys Kremliuje“, – sakė VU TSPMI lektorius.
R. Švedas dar pridūrė, kad jo vertinimu, Astravo AE yra ne objektas, o subjektas.
„T. y. priemonė, kuria Kremlius pasinaudoja padėčiai regione eskaluoti. JAV ir Jungtinėje Karalystėje Kremlius į procesus kišasi vienaip, čia jis turi šį instrumentą, kurį bet kurią minutę gali panaudoti, sukelti įvairiausias provokacijas“, – sakė jis.
V. Poderys priminė, kad šiuo metu Lietuvoje galioja įstatymas, nedviprasmiškai draudžiantis prekybą elektra iš Astravo AE.
„Tačiau yra minčių tai keisti. Kitas požiūris sako, kad 2025 metais atsiribosime nuo Rytų sistemos, bet iki tol – gal paprekiaukime. Rinkiminėje kampanijoje tos mintys girdimos, po rinkimų bus matyti...“, – sakė jis.
