„Tai mums nei laimėjimas, nei pralaimėjimas, nes suma palikta ta pati, tačiau pačios sąlygos pagerintos, nes įtvirtinta, kad nacionalinis indėlis bus 14 proc. – kaip žinia, anksčiau Europos Komisija siūlė 20 proc. nacionalinį kofinansavimo indėlį“, – BNS antradienį komentavo Žygimantas Vaičiūnas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, jog būtina dėti visas pastangas užsitikrinant reikiamą finansavimą ateityje.

„Dabar dar sunku įvertinti, labai šviežia žinia. Aišku, kažkiek nuvilianti. (...) Reikia dėti visas pastangas visais įmanomais būdais, net ir tokiais neordinariniais, kurių iš karto net negali numatyti. Vis tiek gi čia mūsų įsipareigojimas, bet taip pat yra Briuselio įsipareigojimas“, – BNS kalbėjo V. Poderys.

Politikas pabrėžė, kad Ignalinos AE pastatyta ne Lietuvos iniciatyva ir ją uždaryti šaliai yra per didelė našta.

„Turime visi prisiminti ir tą istoriją, kad branduolinė jėgainė buvo statyta visam regionui – čia ne Lietuvai ir ne Lietuvos buvo iniciatyva tokią didžiulę jėgainę statyti. Tai dabar jos uždarymas – Europa turi būtinai prisidėti“, – sakė jis.

V. Poderio vertinimu, Lietuva derybose dėl finansavimo padarė maksimaliai viską, ką galėjo.

P. Auštrevičius mano, kad ES lyderių sprendimas dėl Ignalinos AE finansavimo nėra tenkinantis.

„Ignalinos uždarymo fondo finansavimas, kurį užtikrino šitas vadovų sprendimas, mano manymu, yra nepakankamas. Mūsų darbinė, dar prieš praktiškai 20 metų, daryta prielaida yra apie 100 mln. eurų per metus – tai reikštų arti 700 mln. eurų mums reikėtų saugiai ir laikantis grafiko uždarinėti Ignalinos atominę elektrinę“, – BNS kalbėjo P. Auštrevičius.

Pasak jo, Ignalinos AE uždarymas nėra Lietuvos Europos Sąjungai primesta užduotis, bet bendras sprendimas.

„Tai nebuvo Lietuvos iniciatyva, kuri buvo primesta ir užkrauta finansiškai Europos Sąjungai ant pečių – tai yra bendras sprendimas, todėl aš apgailestauju, kad nesilaikoma šito susitarimo ir tai reiškia, kad, matyt, Ignalinos uždarymo grafikai slenkasi į priekį“, – sakė politikas.

Europarlamentaro teigimu, finansavimas projektui būtent 2021-2027 metais yra ypač svarbus.

„Finansų poreikis yra didžiulis, tai reiškia, kad mums reikės dar ir ateityje stengtis užsitikrinti tolesnį Europos finansavimą dėl Ignalinos uždarymo (...). Galbūt Europos Sąjunga šiuo metu neturi labai daug finansų, bet tai nereiškia, kad jinai gali nusišalinti nuo šito projekto ir pasakyti „jūs, Lietuva, patys turite užsiimti šiuo projektu“, – argumentavo P. Auštrevičius.

Europos Parlamentas yra išsakęs paramą Lietuvos prašymui, kad Ignalinos AE uždarymui naujame o ES biudžete būtų skirta 780 mln. eurų. Europos Komisija siūlė skirti 552 mln. eurų.

2014-2020 metais jėgainės uždarymui ES skyrė 450,8 mln. eurų, 2007-2013 metais – 837,4 mln. eurų.

Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų.