Latvijos ekonomikos ministro patarėja Vineta Vilistere-Lace „Delfi“ sakė, kad jos pusei sunku paaiškinti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą nevykti į birželio 25 dieną vykusį Baltijos šalių vadovų susitikimą Estijoje.

Lietuvos prezidentūros atstovas spaudai Antanas Bubnelis praėjusią savaitę teigė, kad toks sprendimas priimtas Baltijos šalių ministrams nepasiekus susitarimo dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo AE.

Savo ruožtu V. Vilistere-Lace atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu šia tema jokių pasikeitimų nebuvo. „Atvirkščiai – diskusijos perėjo į kitą etapą, kai Lietuvos pareigūnai pasiūlė naujų kompromisinės deklaracijos temų“, – sakė ji.

Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris Timo Tataras sakė, kad palaiko Lietuvos susirūpinimą dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės saugumo. Tačiau jis pastebėjo, kad Estijoje joje pagamintos elektros pirkimą draudžiančio įstatymo nėra.

„Estijoje nėra įstatymo, kuris draustų elektros importą iš konkrečių elektrinių užsienio valstybėse. Toks reguliavimas labai neįprastas“, – sakė jis.

Lietuvos Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai patikino, kad derybos dėl Astravo AE su Latvija, Estija ir Europos Komisija tebesitęsia.

Gitanas Nausėda
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ruošiasi įjungti

Kelis kartus atidėta Astravo AE veiklos pradžia gali įvykti dar iki rugpjūčio 9 dieną numatomų Baltarusijos prezidento rinkimų.

Vis dėlto abejojama, ar reaktorius visa galia galėtų pradėti veikti anksčiau nei 2021 metais. Jau skelbta, kad branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui iš Rusijos buvo atgabentas gegužės pradžioje.

Baltarusijos energetikos ministerija kol kas neatsakė į „Delfi“ pasiteiravimą dėl Astravo AE reaktoriaus įjungimo datos.

„Litgrid“ atstovai priminė, kad jų pareiga yra užtikrinti patikimą Lietuvos elektros sistemos veikimą.

„Tam, kad šią pareigą atliktų, operatorius rengia planus, vertindamas skirtingas sąlygas ir prielaidas, tarpsisteminių skerspjūvių apkrovai daromas įtakas. Atominės elektrinės Astrave sugeneruotų elektros srautų persiskirstymas svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims, tad jis sprendžiamas visų Baltijos šalių operatorių ir Europos Komisijos BEMIP susitikimuose.

Operatoriai yra atlikę modeliavimus ir techniškai pasirengę galimam atominės elektrinės Baltarusijoje startui“, – rašoma pateiktame komentare.

Taip pat nurodyta, kad istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema buvo kuriama kaip BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedo dalis.

„Žiedas buvo sukurtas, kad būtų galima patikimam darbui sujungti galingas atomines elektrines, taip pat ir Ignalinos AE, todėl BRELL žiedui Astravo elektrinė reikšmingos įtakos neturės.

Dirbant normaliu kasdieniu režimu neigiamos įtakos Lietuvos tinklui iš atominės elektrinės Astrave nebus.

Avarinio atsijungimo atveju keistųsi Lietuvos tarpsisteminių skerspjūvių fiziniai srautai, tačiau patikimumui užtikrinti šiandien turima infrastruktūra yra pakankama ir srautų pasikeitimas neviršys leistinų techninių ribų“, – teigė „Litgrid“ atstovai.

Derybos – aklavietėje?

Lietuvos Vyriausybė kol kas nėra patvirtinusi Baltijos šalių susitarimo dėl Astravo AE. Projektas netenkina ir G. Nausėdos, o užsienių reikalų ministras Linas Linkevičius jį pavadino neatitinkančiu Lietuvos interesų.

Kritikai projekte pasigenda Latvijos įsipareigojimo nepirkti baltarusiškos elektros. O energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad ši deklaracija padės Lietuvai blokuoti elektros importą.

„Derybos su Latvija, Estija, tarpininkaujant Europos Komisijai, vyksta toliau. Mūsų tikslas – turėti tvarų susitarimą su Baltijos šalimis, kuris užtikrintų Lietuvos įstatymo įgyvendinimą dėl Astravo elektros nepatekimo į Lietuvos rinką“, – rašoma Energetikos ministerijos komentare „Delfi“.

Savo ruožtu URM atstovai pabrėžė, kad elektros importo iš trečiųjų šalių klausimas yra daugialypis, apimantis tiek nesaugios Astravo AE elektros nepirkimo, tiek ir ilgalaikių strateginių Baltijos regiono energetinio saugumo ir energetinės nepriklausomybės bei nacionalinio saugumo tikslų įgyvendinimą.

„Baltijos valstybės ieško sutarimo dėl elektros importo iš trečiųjų šalių, bet tai nėra lengvas procesas. Šiuo metu vyksta tolimesnis pozicijų derinimas su Latvija, Estija ir Europos Komisija, tikimės rasti bendrą sutarimą šiuo klausimu“, – dėstoma jų atsakyme.

Žygimantas Vaičiūnas

Latviai kalba apie technines detales

Latvijos ekonomikos ministro patarėja V. Vilistere-Lace sakė, jog susitarimas pirmiausia turėtų būti aptartas ekspertų lygiu.

„Latvijos pareigūnai visada atliko aktyvų vaidmenį siekdami kompromiso ir buvo pasiruošę diskusijas tęsti“, – sakė ji.

Pašnekovė aiškino, kad, nepaisant to, egzistuoja laiko apribojimai, o Latvijos vyriausybė praėjusiais metais priėmė politinį sprendimą, kuris naudingas visai Baltijos šalių elektros rinkai, t. y. atidaryti savo sieną su Rusija, kai Lietuva uždarys savąją su Baltarusija.

„Deja, šiuo metu likusio laiko kompromisui pasiekti yra labai mažai“, – sakė ji.

V. Vilistere-Lace teigė, kad Latvija yra apgalvojusi ir techninius prekybos elektra su trečiosiomis šalimis aspektus.

„Tarp šių aspektų yra fiziniai elektros srautai iki tada, kai įvyks desinchronizacija. Be to, Latvija šiuo metu elektros jungtį turi tik su Rusija“, – sakė ji.

Kalbant apie politinius aspektus, V. Vilistere-Lace sakė, kad Latvija yra įsipareigojusi tęsti ilgalaikės regioninės integracijos su Europa strategiją.

„Vienas svarbiausių žingsnių yra iki 2025 metų turinti įvykti desinchronizacija. Trumpalaikiai politiniai tikslai neturėtų to užgožti“, – sakė ji.

Latvijos vyriausybės atstovė teigė matanti „langą susitarti“. „Tol, kol politinė deklaracija gerbia objektyvius faktus, Baltijos šalių nepriklausomybę ir suverenitetą, egzistuojančią infrastruktūrą, elektros srautus, rinkos funkcionavimą ir ilgalaikius regioninės energetikos politikos tikslus“, – dėstė V. Vilistere-Lace.

Estai nespėja sekti pokyčių

Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos vicekancleris T. Tataras sakė, kad derybos tiek dėl prekybos elektra metodologijos, tiek dėl ministrų deklaracijos tebesitęsia.

„Pastarosiomis savaitėmis progreso nedaug. Lietuva atmetė kelis Europos Komisijos ir Estijos pasiūlytus variantus. Didėja tikimybė, kad bendros metodologijos neturėsime“, – sakė jis.

Pašnekovas nuogąstavo, kad šių nesutarimų viešinimo laikas labai netinkamas. „Neseniai EK pateikėme investicijų prašymus dėl Baltijos šalių sinchronizacijos“, – aiškino T. Tataras.

Estų atstovas teigė, kad Estija neturi specifinio intereso pirkti elektros iš Baltarusijos.

„Be to, prekyba su trečiosiomis šalimis yra EK kompetencija. Dar pažymėsiu, jog techninis lietuviško įstatymo įgyvendinimas bendroje sistemoje (tokioje kaip BRELL) yra ypač sudėtingas, nes techniniams elektros srautams galioja fizikos dėsniai“, – sakė jis.

T. Tataras apibendrino, kad vienintelis efektyvus sprendimas būtų pagreitinti Baltijos šalių sinchronizaciją su Europos elektros tinklais.

„Dabartinių diskusijų reikėjo prieš kelerius metus. Tačiau anuomet Lietuva Estiją ir Latviją bandė įtikinti, kad išlaikyti 200 megavatų prioritetinės prekybos koridorių tarp Baltarusijos ir Lietuvos būtina dėl saugumo. Jei atvirai, labai sunku susekti visus dinamiškus pokyčius“, – sakė estų pareigūnas.

Astravo AE turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1,2 tūkst. MW. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieniems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.

Birželį Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad elektrinėje vyko avarijos atvejo mokymai. „Treniruotės scenarijus buvo su prielaida, kad atsijungė pirmasis AE blokas“, – rašoma pranešime.

Taip pat skelbta, kad Rusijos vyriausybė sutiko dviem metams atidėti Astravo AE statyboms suteikto kredito grąžinimą. „Kredito panaudojimo terminas pratęstas iki 2022 metų <...>, grąžinimas nukeltas į 2023 metų balandžio 1 dieną“, – rašoma pranešime.