Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importo

Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos pernai sudarė 7,76 mln. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2018 metais, padidėjo 0,2 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (39,1 proc.) bei gamtinės dujos (24 proc.).

Galutinis energijos suvartojimas pernai, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 0,6 proc. Daugiausia – 41,1 proc. – energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje, namų ūkiuose – 26 proc. Transporto sektoriuje 2019 metais sunaudota 3,1 proc. daugiau energijos nei 2018 metais, o namų ūkiuose – 4 proc. mažiau.

Transporto sektoriuje pernai daugiausia sunaudota kelių transporto dyzelino (1,67 mln. tonų), namų ūkių sektoriuje – biokuro (2,36 mln. kub. m) bei centralizuotai gautos šiluminės energijos (5,2 teravatvalandžių (TWh).

Anot Statistikos departamento, Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis, kuris 2019 m sudarė 75,8 proc. ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 1,7 procentinio punkto. Šis rodiklis vis dar gerokai viršijo ES vidurkį (2018 metais – 55,7 proc.).